Grenlandija

Grenlandija gren. Kalaallit Nunaat dan. Grønland
Vėliava Herbas
Himnas: „Mūsų šalie, kas tapo toks senas“
Grenlandija žemėlapyje
Valstybinė kalba	grenlandų
Sostinė	Nukas
Didžiausias miestas	Nukas
Valstybės vadovai  • Karalius  • Vyriausioji komisarė  • Ministras pirmininkas	Frederikas X Julie Præst Wilche Múte Bourup Egede
Plotas  • Iš viso  • % vandens	2 166 086 km2 (13) 83,1 %
Gyventojų  • 2020  • Tankis	56 081[1] (210) 0,028 žm./km2 (-)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2019 3[2] mlrd. $ (-) 53 000[3] $ (-)
Valiuta	Danijos krona
Laiko juosta  • Vasaros laikas	nuo UTC 0 iki -4 taikoma ne visur
Nepriklausomybė
Interneto kodas	.gl
Šalies tel. kodas	+299

Grenlandija (gren. Kalaallit Nunaat, dan. Grønland) – Danijai priklausanti didžiausia pasaulio sala tarp Atlanto ir Arkties vandenynų, į šiaurės rytus nuo Šiaurės Amerikos. Apie 83 % salos padengta ledu. Ledynai suformavo raižytą krantą su daugybe fiordų ir pakrantės salų.

Europiečiai salą atrado 875 metais, tačiau žinoma, kad saloje su pertraukomis gyventa bent nuo 2500 m. pr. m. e. Nuo 986 metų pietvakarių Grenlandiją ėmė apgyvendinti Islandijos ir Norvegijos vikingai ir įkūrė dvi gyvenvietes. Jų kaimynais tolimoje Grenlandijos šiaurėje ir jos rytuose buvo vėlyvosios Dorseto archeologinės kultūros žmonės, vėliau Tūlės archeologinės kultūros žmonės, dabartinių inuitų protėviai, kurie ėmė slinkti į salos pietus.

Pakartotinai europiečiai, tik jau daugiausiai danai, Grenlandiją vėl ėmė kolonizuoti 1721 m., ir nuo 1721 m. Grenlandija tapo Danijos kolonija, 1953 m. padarius pataisas Danijos konstitucijoje, Grenlandija tapo lygiaverte karalystės dalimi. 1979 m. gegužės 1 d., po patariamojo referendumo 1979 m. sausio 17 d., (70,1 % „už“ ir 25,8 % „prieš“ ^[4]) Grenlandija pasiekė autonomiją. Valdžia Danijoje tapo atsakinga už gynybą, užsienio politiką ir konstitucijos klausimus, visa kita perleista Grenlandijos vietinei valdžiai – lanstingui, jį sudaro 31 narys. Iškart po autonomijos gavimo Grenlandijoje sustiprėjo euroskepticizmas (Grenlandija, kaip lygiateisė Danijos dalis, Europos Sąjungos nare tapo 1973 m., nors referendumu grenlandiečiai tam prieštaravo (70,2 % „prieš“ ir 29,3 % „už“). 1982 m. vasario 23 d. surengus dar vieną referendumą paaiškėjo, jog daugiau nei pusė (52 %) elektorato pritaria pasitraukimui iš ES, 46,1 % tam prieštaravo.^[5] 1985 m. vasario 1 d. Grenlandija paliko Europos Sąjungą ir taip tapo pirmąja teritorija, pasitraukusia iš ES. Pagrindinė Europos Sąjungos palikimo priežastis buvo nepriimtina žvejybos politika. 2008 m. lapkričio 25 d. surengtas referendumas dėl platesnės Grenlandijos autonomijos, ^[6]kuriame 75 % gyventojų pritarė didesniam savarankiškumui.^[7] 2009 m. birželio 20 d., švęsdama nacionalinę dieną, Grenlandija perėmė savivaldos kontrolę, policijos, teismų valdymą, pakrančių apsaugą ir gamtos resursų kontrolę. Grenlandų kalba paskelbta oficialia šalies kalba.^[8][9] Teigiama, kad tai paskutinis žingsnis prieš paskelbiant nepriklausomybę.^[10][11]

Pagrindinis straipsnis – Grenlandijos politinė sistema.

Aukščiausias Grenlandijos vadovas yra Danijos karalius Frederikas X. Danijos vyriausybė kaip savo ir karaliaus atstovą Grenlandijoje skiria vyriausiąjį komisarą.

Grenlandijos piliečiai renka parlamentą – 31 vietos lanstingą. Vyriausybės vadovas yra ministras pirmininkas kuris dažniausiai būna ir valdančiosios lanstingo partijos pirmininkas. Dabartinis ministras pirmininkas yra Kuupik Kleist.

Kaip Danijos dalis, Grenlandija renka 2 narius į Danijos parlamentą.

Pagrindinis straipsnis – Grenlandijos geografija.

Grenlandija – didžiausia pasaulyje sala. Ji yra netoli šiaurės rytų Šiaurės Amerikos žemyno krantų, tarp Arkties ir Atlanto vandenynų. Salą supa Bafino, Labradoro, Grenlandijos jūros. Apie 80 % salos paviršiaus dengia ledas (Grenlandijos ledo skydas). Centrinėje dalyje vidutinis ledo storis 2300 m, didžiausias – 3400 m. Tūris – 2,6 mln. km³. Dėl visuotinio klimato atšilimo ledo danga palaipsniui tirpsta. Siaurais slėniais ledynai leidžiasi į jūrą ir sudaro daugybę ledkalnių (13-15 tūkst. per metus). Ledu nepadengtos sritys (plotis iki 250 km) driekiasi salos pakrantėse, ypač pietvakariuose ir šiaurėje. Joms būdingas plokščiakalnių reljefas (aukštis 400–600 m) ir kalnų masyvai (iki 2000 m). Rytinėje salos pakrantėje iškilęs aukščiausias kalnas – Gunbjornas (3694 m). Grenlandijos kranto linija labai raižyta, gausu fjordų (tarp jų ilgiausias pasaulyje – Skorsbio užutėkis), nemažų salų (Disko sala ir kt.).

Grenlandijos klimatas arktinis ir subarktinis; pakrantėse – jūrinis, virš ledyno – žemyninis. Vidutinė sausio temperatūra pakrantėje: nuo -7 °C pietinėje iki -36 °C, liepos mėnesio: nuo +10 °C pietuose iki +3 °C šiaurės vakaruose. Salos centre vidutinė sausio temperatūra yra -46 °C, liepos -12 °C. Metinis kritulių kiekis pietuose 800–1100 mm, šiaurėje 150–250 mm, virš ledo dangos 300–400 mm.

Pakrantėse būdinga tundros augalija, pačiuose pietuose yra kreivamiškių, o šiaurėje vyrauja arktinės dykumos. Grenlandijoje gyvena šiauriniai elniai, avijaučiai, baltieji lokiai, poliarinės lapės, baltieji vilkai (iš viso, virš 30 žinduolių rūšių), taip pat gausu jūrinių paukščių.^[12]

Pagrindinis straipsnis – Grenlandijos demografija.

Grenlandijoje gyvena daugiau kaip 57 000 gyventojų, kurių 88 % yra grenlandai (inuitai arba inuitų dalis, susimaišusi su europiečiais, daugiausiai islandais ir danais. Likę 12 % – europiečiai, vėlgi – daugiausiai danai). Dauguma Grenlandijos gyventojų įsikūrę pakrantėse, ypač pietvakariuose, nes čia klimatas ne toks atšiaurus. Didžioji dalis gyventojų evangelikai liuteronai. Šalyje šalia oficialios grenlandų kalbos, dar kalbama daniškai ir angliškai.

XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje Grenlandija išgyveno ekonomikos nuosmukį, tačiau ekonominė padėtis ėmė gerėti nuo 1993 m. Grenlandijos vietinės valdžios vykdyta griežta fiskalinė politika leido ilgainiui sukurti teigiamo balanso biudžetą. Šiuo metu Grenlandijos ekonomika yra itin priklausoma nuo žvejybos ir žvejybos eksporto, nes pagrindinis verslas – žvejyba. Tik 1 % Grenlandijos žemės galima dirbti: auginamos šalčiui atsparios daržovės (burokai, ropės). Mėsai veisiamos ožkos, avys ir šiauriniai elniai. Pakrantės vandenyse gausu lašišų, menkių, krevečių.

Pastaruoju metu vystomi keli mineralinių iškasenų projektai. Taip pat jaučiamas pagyvėjimas IT sektoriuje.

Turizmas šalia žvejybos šiuo metu yra vienas iš pagrindinių salos verslų. Turistus itin traukia geizeriai – šilto arba šalto vandens srovių sukurti natūralūs gamtiniai fontanai.

Saloje nėra geležinkelių, o kelių nutiesta vos 150 km. Pagrindinė sausumos transporto priemonė tebėra šunų kinkinys.

Pagrindinis straipsnis – Grenlandijos administracinis suskirstymas.

Nuo 2018 m. pradžios Grenlandija suskirstyta į penkias savivaldybes.

Salą X a. pabaigoje atradę vikingai, vadovaujami Eriko Rudojo, pavadino ją „žaliąja žeme“. Vikingų pasakojimuose teigiama, kad Grenlandijoje tuo metu augo miškai, buvo šilčiau nei dabar. Tai neseniai patvirtino mokslininkų atradimai.

Vikiteka: Grenlandija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Grenlandija

• Grenlandijos turizmo ir verslo svetainė Archyvuota kopija 2009-03-14 iš Wayback Machine projekto.
• Grenlandijos geologinis žemėlapis Archyvuota kopija 2005-10-27 iš Wayback Machine projekto. 1:2 500 000

Ž • A • R  Danijos Karalystė  Danija ·  Grenlandija ·  Farerai