Lenino premija

V. Lenino vardo premijos buvo įsteigtos 1925 m. birželio 23 d. VKP (b) CK ir Liaudies komisarų tarybos nutarimu. Iš pradžių buvo teikiamos tik už mokslo darbus. Nuo 1935 iki 1957 m. neteiktos. 1941–1952 m. teiktos trijų laipsnių Stalino premijos.

1956 m. rugpjūčio 15 d. TSKP CK ir TSRS Ministrų Taryba priėmė nutarimą atkurti Lenino vardo premijas ir skirti jas kasmet per Lenino gimtadienį – balandžio 22 d. 1957 m. atkurtas premijos teikimas už žymius mokslo darbus, architektūros ir technikos objektus, į liaudies ūkį įdiegtus išradimus, technologinius procesus, taip pat buvo įsteigtos Lenino premijos už žymius literatūros ir meno kūrinius. 1960 m. kovo mėn. buvo įsteigtos žurnalistikos ir publicistikos Lenino premijos.

Nuo 1957 Lenino premijos teiktos kasmet, o nuo 1967 – kartą per dvejus metus, lyginiais metais. Dažnai buvo teikiamos ir uždaros arba slaptos Lenino premijos, paprastai už darbus, susijusius su šalies gynyba. Nutarimai apie šių premijų skyrimą nebuvo skelbiami. Tokiais atvejais taisyklė kartą per dvejus metus galėjo negalioti.

Iš pradžių buvo skiriamos 42 premijos. Nuo 1961 m. pagal nuostatus galėjo būti skiriama kasmet iki 76 premijų. Iš jų iki 60 skyrė Lenino premijų mokslo ir technikos komitetas ir iki 16 Lenino premijų mokslo ir meno komitetas prie TSRS Ministrų tarybos. Tai buvo vienintelė aukščiausio lygio valstybinė premija, todėl laureatų skaičius buvo nemažas. TSKP CK ir TSRS Ministrų tarybos 1966 m. rugsėjo 9 d. nutarimu 1967 m. mokslo ir technikos premijų skaičius buvo sumažintas iki 25, o mokslo ir meno premijų iki 5, nes vietoje Stalino premijos buvo įsteigta TSRS valstybinė premija, kuri pagal rangą buvo žemesnė. Tuo pačiu buvo pakeltas ir Lenino premijos prestižas. 1969 m. kovo 26 d. TSKP CK ir TSRS Ministrų tarybos nutarimu nuo 1970 m. įsteigta papildoma premija už literatūros ir meno kūrinius vaikams. Darbai, už kuriuos skirta TSRS valstybinė premija nebegalėjo gauti Lenino premijos, taip pat tas pats darbas vienu metu negalėjo būti pristatomas abiem premijoms. Antrą kartą tam pačiam asmenui Lenino premija nebuvo teikiama.

Laureatams buvo įteikiamas Lenino premijos laureato diplomas, pažymėjimas, auksinis medalis ir piniginė premija, kuri 1961 m. siekė 7500 rublių, vėliau 10 000 rublių kiekvienam. Be to, premijos laureatas įgydavo teisę valstybine kaina nusipirkti automobilį Volga.

TSKP CK ir TSRS Ministrų tarybos 1967 m. vasario 17 d. nutarimu nustatytas valstybinių, visuomeninių ir mokslo organizacijų, galinčių teikti kandidatus premijai gauti, sąrašas:

• TSRS mokslų akademijos prezidiumas ir sąjunginių respublikų mokslų akademijos;
• Visasąjunginė Lenino vardo žemės ūkio akademija;
• Medicinos mokslų akademija;
• TSRS meno akademijos prezidiumas;
• Mokslo ir inžinerinės – techninės draugijos;
• TSRS Ministrų tarybos ir sąjunginių respublikų ministrų tarybų komitetai;
• Profsąjungų ir komjaunimo centro komitetai;
• Rašytojų, dailininkų, kompozitorių, architektų, kinematografininkų, žurnalistų sąjungų valdybos;
• Respublikinės teatro draugijos;
• Mokslo tyrimų, konstravimo ir projektavimo organizacijos, leidyklos, laikraščių ir žurnalų redkolegijos, įmonių, įstaigų ir organizacijų kolektyvų susirinkimai.

Lenino premijai gauti galėjo būti teikiami mokslo darbai, literatūros, meno ir architektūros kūriniai, paskelbti, viešai atlikti ar pastatyti ne vėliau, kaip metai iki nustatyto kandidatūrų pateikimo termino bei technikos ir gamybiniai darbai – po jų įdiegimo į liaudies ūkį. Kandidatus atrinkdavo atitinkamas Lenino premijos komitetas. Laureatai buvo skelbiami Lenino gimimo dienos išvakarėse.

V. Lenino vardo premija

• Aleksejus Čičibabinas – chemikas. Pirmasis Lenino premijos laureatas;
• Dmitrijus Prianišnikovas – agrochemikas. Pirmasis Lenino premijos laureatas;
• Vladimiras Obručevas – geologas, geografas.

Lenino premija

• Andrejus Sacharovas – atomo fizikas.

• Janis Endzelynas – filologas, už baltų filologijos tyrimus.

• Čingizas Aitmatovas – rašytojas.

• Maris Rudolfas Liepa – baleto artistas.

• Leonidas Brežnevas – rašytojas;
• Leonidas Kučma – raketų konstruktorius.

• Isakas Kikoinas – fizikas, už mokslinę veiklą TSRS atominės energetikos programoje.
• Aleksandras Lebedevas – fizikas, už mokslinę veiklą TSRS optinės elektronikos srityje.

• Eduardas Mieželaitis – poetas, už poezijos rinkinį „Žmogus“.

• Gediminas Jokūbonis – skulptorius, už skulptūrą „Motina“ Pirčiupių memorialiniame ansamblyje.

• Vytautas Kazimieras Balčiūnas – už Lazdynų mikrorajoną Vilniuje;
• Vytautas Brėdikis – už Lazdynų mikrorajoną Vilniuje;
• Vytautas Edmundas Čekanauskas – už Lazdynų mikrorajoną Vilniuje;
• Algimantas Kleinotas – už Lazdynų mikrorajoną Vilniuje;
• Gediminas Valiuškis – už Lazdynų mikrorajoną Vilniuje;
• Vincentas Šileika- už Lazdynų mikrorajoną Vilniuje.

• Jonas Avyžius – rašytojas, už romaną „Sodybų tuštėjimo metas“.

• Juras Požela – fizikas.

• Leonas Aranauskas – architektas, už sporto kompleksą „Olimpijskij“ Maskvoje.

• Stanislovas Kalinka – architektas, už Juknaičių gyvenvietės architektūrą.