Lisabona (port. Lisboa) – Portugalijos sostinė ir didžiausias miestas bei uostas. Su priemiesčiais ~2,7 mln. gyventojų. Išsidėsčiusi prie Težo upės žiočių. Didelis Portugalijos transporto centras. Jūrų uosto apyvarta siekia 15 mln. tonų per metus. Yra tarptautinis oro uostas. Du tiltai per Težo upę, jungiantys Lisaboną ir pietų Portugaliją. Yra metropolitenas. Stipri pramonė.

Lisabona
Lisboa
            
Eduardo VII parkas
Lisabona
Lisabona
38°42′0″ š. pl. 9°11′0″ v. ilg. / 38.70000°š. pl. 9.18333°r. ilg. / 38.70000; 9.18333 (Lisabona)
Laiko juosta: (UTC+0)
------ vasaros: (UTC+1)
Valstybė Portugalijos vėliava Portugalija
Regionas Lisabonos regionas
Apskritis Lisabonos apskritis
Meras Fernando Medina
Gyventojų (2021[1]) 547 796
Plotas 100 km²
Tankumas (2021[1]) 5 478 žm./km²
Tinklalapis [1]
Vikiteka Lisabona
Kirčiavimas Lisabonà

Lisabonoje įsikūrusi mokslų akademija, veikia keturi valstybiniai universitetai, daug muziejų (archeologijos, etnografijos, religinio meno, senovės meno, šiuolaikinio meno; nacionalinė biblioteka, planetariumas, okeanariumas, zoologijos sodas. Plėtojamas turizmas.

2007 m. Portugalijai pirmininkaujant Europos Sąjungai Lisabonoje pasirašyta Lisabonos sutartis.

Istorija

redaguoti
Al-Andalusijos taifa
Al-Išbūnah الأشبونة
Apskritis Lisabona
Egzistavo 10221065 m.
Prijungta prie Badachosas
Dinastija Banu Saburai

Gyvenvietę dabartinės Lisabonos vietoje apie 1200 m. pr. m. e. įkūrė finikiečiai. Nuo 205 m. pr. m. e. iki 409 m. priklausė Senovės Romai. Cezario pavadinta Felicitas Julia. Nuo IV a. vyskupijos centras. V a. miestą užėmė vestgotai. 714 m. užkariavo arabai ir miestą vadino Al-Išbūnah. XI a. kurį laiką miestas egzistavo kaip atskira valstybėlė (taifa), kol 1065 m. prijungta prie Badachoso taifos. Vėliau ją valdė Almoravidai.

1147 m. portugalai užėmė Lisaboną, o nuo 1255 m. pavertė Portugalijos sostine. XV a. prasidėjus portugalų užkariavimams, miestas suklestėjo. Nuo 1580 iki 1640 m. miestą valdė Ispanija. 1755 m. lapkričio 1 d. Lisaboną ištiko žemės drebėjimas ir po jo sekęs cunamis. Jų metu beveik visas miestas buvo sugriautas, žuvo nuo 30 iki 40 tūkst. žmonių. Antrojo pasaulinio karo metu dėl Portugalijos vykdytos neutraliteto politikos, miestas tapo pabėgėlių ir šnipinėjimo centru.

1992 m. tarp JAV ir posovietinių šalių, paveldėjusių atominius ginklus, pasirašytas Lisabonos protokolas. 1994 m. buvo Europos kultūros sostine. 1998 m. čia vyko Pasaulinė paroda.

 
Atradėjų monumentas

Architektūra

redaguoti

Lisabonos senamiestis – netaisyklingo plano; miesto dalis, statyta po 1755 m. žemės drebėjimo – stačiakampio gatvių pavidalo, naujamiesčio planas – spindulinis žiedinis. Išliko romaninė gotikinė šv. Jurgio pilis, Katedra (XII a., perstatyta XVIII a.), gotikinės karmelitų bažnyčios ir vienuolyno (XIV–XV a.) griuvėsiai, šv. Jeronimo vienuolynas ir Belemo sargybos vartai su bokštu švyturiu, keli XVII–XVIII a. rūmai, miesto rotušė, Estrelos bazilika (La Estrela, XVIII a. pr.), 19 km ilgio Aquas Livres akvedukas (XVIII a. I pusė).

Ekonomika

redaguoti

Išvystyta laivų statybos, elektrotechnikos, chemijos, naftos perdirbimo, metalurgijos, tekstilės pramonė. Šlifuojami deimantai, dirbinių iš kamštinio ąžuolo gamyba. Gilias tradicijas turi maisto (vyno, aliejaus, cukraus), porceliano ir fajanso, tekstilės pramonės šakos.[2]

Populiariausia sporto šaka futbolas. Mieste 2004 m. vyko XII Europos futbolo čempionatas. 2003 m. Lisabonoje surengtas Pasaulio vyrų rankinio čempionato finalinis etapas.

Futbolas

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Lisboa, citypopulation.de
  2. Lisboa (Lisabona). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 442-443 psl.

Nuorodos

redaguoti
Al-Andalusijos Taifos  
XI a.: Albarasinas | Algarvė | Alchesirasas | Almerija | Alpuentė | Arkosas | Badachosas | Cherika | Denija | Granada | Karmona | Kordoba | Lisabona | Lorka | Malaga | Maljorka | Mertola | Molina | Moronas | Mursija | Murviedras ir Saguntas | Niebla | Ronda | Saragosa | Segorbė | Seuta | Sevilija | Silvesas | Toledas | Tortosa | Saltes ir Uelva | Valensija
XII a.: Almerija (II) | Arkosas (II) | Badachosas (II) | Becha ir Evora | Chaenas | Cheresas | Granada (II) | Gvadiksas ir Baza | Karmona (II) | Malaga (II) | Mertola (II) | Mursija (II) | Niebla (II) | Purčena | Ronda (II) | Santarenas | Segura | Silvesas (II) | Tavira | Techada | Valensija (II)
XIII a.: Archona | Baesa | Denija (II) | Lorka (II) | Menorka (II) | Mursija (III) | Niebla (III) | Oriuela | Valensija (III)