Regbis

Manoma, kad regbio pradžia yra įvykis, kai 1823 m. Didžiosios Britanijos Regbio miesto mokykloje moksleivis Viljamas Vebas Elisas (angl. William Webb Ellis) į rankas paėmė draugų spardomą kamuolį ir, nepaisydamas prieštaravimų, su juo nulėkė per mokyklos kiemą. Eliso pavyzdys greitai prigijo ir netrukus visoje Anglijoje pradėjo steigtis klubai, žaidžiantys futbolą pagal Regbio taisykles. 1871 m. Anglijoje buvo įkurta Rugby Football Union – pirmoji regbio federacija pasaulyje. 1886 m. buvo įkurta Tarptautinė regbio taryba (IRB).

Iki 1890 m. komandų atsirado Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir Australijoje. Sportas sparčiai tapo populiarus ir sutraukdavo minias žiūrovų, tačiau sportininkams būdavo griežtai draudžiama bet kokia forma atlyginti už žaidimą. Dėl šios priežasties 1895 m. Šiaurės Anglijos klubai, kuriuose žaidė daug darbininkų klasės atstovų, atskilo, sukurdami naują profesionalią sporto šaką – regbį-13. Tikrasis regbis profesionalus tapo tik 1995 m., kai spaudimas iš futbolo ir kitų labiau komercializuotų sporto šakų tapo itin stiprus.

Nepaisant 1895 m. įvykusio skilimo, regbis klestėjo ir sparčiai plėtėsi tiek Britų imperijoje, tiek Europoje. 1883 m. prasidėjo neoficialus kasmetinis Europos čempionatas „Home Nations” tarp Anglijos, Airijos, Škotijos ir Velso rinktinių. 1910 m. prisijungus Prancūzijai jis buvo pavadintas Penkių nacijų čempionatu. Į tą patį turnyrą 2000 m. buvo įtraukta Italija ir jo pavadinimas pasikeitė į Šešių nacijų čempionatą. Dabar tai vienas svarbiausių sporto renginių visoje Europoje. Į kiekvienas turnyro rungtynes vidutiniškai ateina apie 68 000 žiūrovų.

Stipriausios pietų pusrutulio rinktinės Australija, Argentina, Naujoji Zelandija ir Pietų Afrikos Respublika žaidžia analogišką kasmetinį turnyrą The Rugby Championship.

Pirmasis oficialus pasaulio regbio čempionatas buvo surengtas tik 1987 m. Po tris kartus pasaulio čempionėmis yra tapusios PAR ir Naujoji Zelandija, du kartus – Australija, vieną kartą – Anglija. Naujoji Zelandija pasaulio čempione tapo du kartus iš eilės (2011 m. ir 2015 m.).

1900, 1904, 1920 m. ir 1924 m. regbis buvo įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. Olimpinių žaidynių atkūrėjas Pjeras de Kubertenas buvo ištikimas regbio užtarėjas ir būtent po jo pasitraukimo iš Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento posto ši sporto šaka neteko olimpinio statuso.

2009 m. per XIII olimpinį kongresą Kopenhagoje Tarptautinio olimpinio komiteto sesijos metu buvo nuspręsta, kad į 2016 m. vasaros olimpinių žaidynių Rio de Žaneire programą įtraukiama regbio atmaina regbis-7.

Regbis yra žaidžiamas aikštėje, kurios ilgis negali viršyti 144 metrų, o plotis – 70 metrų. Aikštė yra sudaryta iš žaidimo ploto, kurio ilgis turi būti kuo artimesnis, bet neviršijantis 100 metrų, o plotis – 70 metrų. Abiejuose šio ploto galuose yra H formos vartai. Atstumas tarp virpstų yra 5,6 metrų, o skersinis kabo 3 metrų aukštyje. Už vartų yra aikštės pločio įskaitinis plotas, kurio ilgis turi būti tarp 10 ir 22 metrų. Aikštėje yra trys ištisinės linijos – vidurio ir dvi 22-ųjų metrų linijos.

Už kamuolio prispaudimą varžovų įskaitiniame plote, vadinamą žeminimu, skiriami 5 taškai. Pataikius į vartus baudos smūgį pelnomi 3 taškai. Žaidimo metu smūgiuojant į nuo žemės atšokusį kamuolį ir pataikant į vartus pelnomi 3 taškai. Atlikus žeminimą skiriamas realizacijos smūgis, kurį pataikius gaunami 2 taškai.

Regbio kamuolys yra ovalo formos ir susiūtas iš keturių tinkamos medžiagos gabalų. Jo ilgis turi būti 280–300 milimetrų. Svoris – 460–480 gramų. Kamuolys gali būti odinis arba iš tinkamos sintetinės medžiagos.

Svarbiausioji regbio taisyklė – draudimas kamuolį rankomis perduoti į priekį. Kamuolio pametimas iš rankų į priekį arba jo perdavimas į priekį yra baudžiami skiriamosiomis grumtynėmis, kuriose dėl per vidurį įmesto kamuolio varžosi po aštuonis žaidėjus iš kiekvienos komandos. Į skiriamąsias grumtynes kamuolį įmeta nenusižengusi komanda. Skiriamosiose grumtynėse žaidėjai susijungia pagal griežtas taisykles, nes dėl didelių fizinių krūvių yra svarbu, kad jos visada vyktų saugiai.

Regbyje kamuolį galima spirti į priekį, bet jį pagauti gali tik varžovai, smūgiavęs žaidėjas arba smūgio metu už kamuolio buvę žaidėjai. Visi kiti žaidėjai yra nuošalėje ir jų veiksmai trukdantys žaidimui yra baudžiami. Žaidėjai gali pasitraukti iš nuošalės grįždami už smūgiavusio žaidėjo. Žaidėjai taip pat yra išvedami iš nuošalės, jei komandos draugas smūgiavęs kamuolį arba kiti komandos draugai smūgio metu buvę už kamuolio juos aplenkia. Žaidėjus išvesti iš nuošalės gali ir varžovas, jei šis su pagautu kamuoliu nubėga penkis metrus arba jį perduoda.

Už pakartotinius prasižengimus arba nesportišką elgesį žaidėjui gali būti skirta geltona kortelė. Žaidėjas, kuriam buvo parodyta geltona kortelė, yra dešimčiai minučių išvaromas iš aikštės ir negali būti pakeistas. Labai nesportiškas elgesys ir pavojingos pražangos yra baudžiamos raudona kortele, reiškiančia visišką išvarymą iš aikštės.

Regbio komandoje aikštėje vienu metu žaidžia 15 žaidėjų. Iš viso rungtynėms yra registruojama iki 23 žaidėjų. Keitimų skaičius yra lygus turimų atsarginių skaičiui. Susižeidusį žaidėją yra leidžiama pavaduoti, kol gydytojas jam suteiks reikiamą pagalbą.

Lietuvoje regbis pradėtas žaisti 1961 m. Pirmąsias rungtynes žaidė Vilniaus USK „Mokslo“ ir Kauno KKI „Atleto“ komandas, kurias rezultatu 17-6 laimėjo pastarieji. Lietuvos regbio čempionatai pradėti rengti 1963 m., o nuo 1964 m. – ir regbio taurės varžybos. Pirmame regbio gyvavimo dešimtmetyje dominavo Kauno klubai, kuriuos septintajame dešimtmetyje pradėjo vytis vilniečiai. TSRS regbio čempionatuose 1966 m. ir nuo 1981 iki 1984 m. žaidė Kauno „Staklių“, 1968 m. – Kauno „Politechnikos“, o 1969 m. – Vilniaus „Geležinio vilko“ komandos. 1977 m. į Lietuvos regbį labai sėkmingai įsijungė Šiaulių „Vairo” klubas, kuris nuo 1982 m. tik dvejus kartus netapo Lietuvos čempionu. Puikus klubo žaidimas lėmė labai greitą sporto šakos augimą visuose Šiauliuose ir paskutinį dešimtmetį būtent šio miesto komandos įprastai tampa Lietuvos regbio čempionato prizininkėmis.

Lietuvos regbio federacija buvo įsteigta 1966 m. Lietuvai atkūrus valstybingumą, nuo 1991 m. yra organizacijos Europos regbis narė, o nuo 1992 m. – organizacijos Pasaulio regbis narė. Dabar ją sudaro trylika klubų: trys iš Šiaulių, du iš Vilniaus ir po vieną iš Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Jonavos, Plungės ir Jurbarko.

Lietuvos regbio rinktinė oficialias tarptautines rungtynes žaidžia nuo 1993 m. Pasaulyje rinktinė išgarsėjo, kai 2006–2010 m. laimėjo 18 rungtynių iš eilės, taip pagerindama anksčiau Naujajai Zelandijai priklausiusį rekordą.^[2]

Šalies rinktinė žaidžia Europos tautų taurės 2A divizione ir yra tarp dvidešimties geriausių žemyno rinktinių. Pasaulio regbio čempionatuose rinktinei dar neteko žaisti, o toliausiai, iki ketvirtojo Europos atrankos etapo, ji buvo nužengusi 2010 m. žaisdama VII pasaulio regbio čempionato atrankoje. Lietuvos regbio rinktinė pasiekė ketvirtą atrankos etapą, kuriame rezultatu 16-27 pralaimėjo Ukrainos rinktinei.

• Šiaulių regbio klubas „Vairas“
• Šiaulių regbio klubas „Baltrex“
• Šiaulių regbio klubas „Šiauliai“
• Vilniaus regbio akademija
• Vilniaus regbio klubas „Vra“
• Vilniaus regbio klubas „Geležinis vilkas“
• Kauno regbio klubas „Ąžuolas“
• Klaipėdos miesto regbio klubas „Kuršiai“
• Klaipėdos regbio klubas „Kovas“
• Plungės regbio klubas „Perkūnas“
• Jurbarko regbio klubas „Lūšis“
• Marijampolės regbio klubas „Sūduvis“
• Panevėžio regbio klubas „Ryšių statyba“
• Jonavos regbio klubas „Tauras“
• Kauno regbio klubas „Žalgiris“
• Panevėžio regbio klubas "Klevas"

Būdamas europietiškos kilmės žaidimas, regbis šiuo metu yra populiariausias pietų pusrutulyje. Naujojoje Zelandijoje ši šaka yra kertinė europiečius ir maorius vienijančios tautinės tapatybės dalis, o puikus šalies komandų žaidimas tai tik sutvirtina. Naujosios Zelandijos rinktinės prieš rungtynes atliekamas maorių karo šokis haka yra garsus visame pasaulyje. Pietų Afrikos Respublikoje regbis tradiciškai yra labai svarbus baltųjų afrikiečių kultūrai. Australijoje ir Argentinoje regbis irgi labai populiarus. Daugumoje Ramiojo vandenyno salų regbis yra labiausiai praktikuojama sporto šaka.

Europoje regbis labai mėgstamas Anglijoje, Airijoje ir Prancūzijoje. Velse regbis – nacionalinė sporto šaka. Italijoje susidomėjimas regbiu auga, bet tradiciškai jis siejamas su Šiaurės Italija ir ypač šiaurės rytiniu Veneto regionu. Senajame žemyne regbis taip pat itin populiarus Gruzijoje ir šiek tiek mažiau Rumunijoje. Rumunijos regbio rinktinė dar nepraleido nei vieno pasaulio čempionato, išskyrus 2019 m. Gruzijos rinktinė dalyvavo 2003 m., 2007 m., 2011 m. ir 2019 m. pasaulio čempionatuose. Gruzija didžiuojasi nuo 1994 m. besitęsiančia 14 pergalių serija rungtynėse su Rusija (?).

• Regbis-7
• Regbio marškinėliai
• Pasaulio regbis

• Lietuvos regbio federacijos puslapis
• Regbio taisyklės lietuvių kalba Archyvuota kopija 2013-08-15 iš Wayback Machine projekto.