Sausio 20

• JAV – Prezidento inauguracijos diena.

Daugvyda – Daugvydas – Fabija – Fabijonas (Fabijus) – Giedrius – Gintvainas – Gintvainė – Gintvilas – Gintvilė – Henrikas – Liaubaras – Nomeda – Nomedas – Sebastijona – Sebastijonas – Skaistė – Skaistis

• 1889 – išėjo laikraščio „Varpas“ pirmasis numeris;
• 1915 – Vilniuje įsteigta Lietuvių globos draugija Prūsijos lietuviams tremtiniams globoti;
• 1917 – popiežius Benediktas XV šią dieną paskelbė Lietuvių diena ir viso pasaulio katalikus pakvietė rinkti aukas Lietuvai;
• 1940 – Prezidentas Antanas Smetona Lietuvos kariuomenės vado pareigas pavedė eiti generolui Vincui Vitkauskui;
• 1991 – Maskvoje įvyko protesto demonstracija, kurios dalyviai pasmerkė sovietų armijos išpuolius Vilniuje bei pareikalavo TSRS Prezidento Michailo Gorbačiovo atsistatydinimo;
• 1994 – Helsinkyje atidaryta Lietuvos ambasada Suomijoje;
• 2001 – popiežius Jonas Paulius II paskelbė Vilniaus arkivyskupą metropolitą Audrį Juozą Bačkį kardinolu;
• 2005 – LR Seimas patvirtino laikinąją komisiją, kuriai pavesta ištirti užsienio reikalų ministro A. Valionio, Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus A. Pociaus ir Seimo pirmininko pavaduotojo A. Pekeliūno įtraukimo į KGB rezervą aplinkybes. Komisijos pirmininku paskirtas buvęs televizijos žurnalistas, Darbo partijos frakcijos narys S. Pabedinskas.

• 1785 m. – Teodoras Grotusas, elektrolizės, fotochemijos dėsnių atradėjas, pirmasis Lietuvos fizikochemikas, geologas (m. 1822 m.).
• 1882 m. – Kotryna Vinciūtė, vargonininkė, pianistė, chorvedė, pedagogė, tapytoja (m. 1973 m.).
• 1883 m. – Jonas Augevičius, gydytojas, Lietuvos karinis veikėjas. Pulkininkas leitenantas (m. 1953 m.).
• 1885 m. – Jonas Aukštuolis, Lietuvos diplomatas, teisininkas (m. 1949 m.).
• 1887 m.:
  • Antanas Merkys, prieškario Lietuvos politikas, paskutinis prieškario ministras pirmininkas prieš sovietams perimant valdžią. Lietuvių tautininkų sąjungos narys (m. 1955 m.).
  • Jonas Glemža, Lietuvos ekonomistas, politinis ir Vokietijos lietuvių bendruomenės veikėjas (m. 1988 m.).
• 1902 m. – Juozas Mikulėnas, vargonininkas, chorvedys ir pedagogas (m. 1952 m.).
• 1909 m. – Juozas Kunskas, Lietuvos agronomas zootechnikas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 1980 m.).
• 1915 m. – Nelė Anelė Apeikienė-Venclauskaitė, Apeikis, Lietuvos teatro aktorė (m. 2010 m.).
• 1917 m. – Antanas Barkauskas, Lietuvos TSR valstybės veikėjas, socialinių mokslų daktaras (m. 2008 m.).
• 1920 m. – Narcizas Prielaida, lietuvių išeivijos veikėjas, diplomatas.
• 1921 m. – Leokadija Diržinskaitė-Piliušenko, Lietuvos TSR valstybės ir partinė veikėja (m. 2008 m.).
• 1922 m. – Aleksandras Gudanovičius, Lietuvos kūno kultūros ir sporto darbuotojas, edukologas (m. 1991 m.).
• 1923 m. – Juozas Ciparis, Lietuvos chemikas technologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1930 m. – Kazimieras Pakeltis, Lietuvos pedagogas, Akmenės rajono politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1933 m. – Kęstutis Keblys, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, daktaras.
• 1934 m. – Regina Parnarauskienė, Lietuvos gydytoja, rezistencijos dalyvė (m. 2022 m.).
• 1935 m.:
  • Albertas Gurskas, grafikos profesorius.
  • Jonas Valentas Čepulis, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Stanislovas Mikulionis, Lietuvos architektas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 1992 m.).
• 1936 m.:
  • Simas Karaliūnas, Lietuvos kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
  • Zigmantas Radvilavičius, inžinierius mechanikas, Lietuvos ir Kretingos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1938 m. – Eduardas Jonas Monkevičius, Lietuvos teisininkas, teisėtyrininkas agraristas, MRU profesorius.
• 1939 m. – Algirdas Matulis, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1940 m. – Eidimtas Černiauskas, teisininkas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1948 m. – Kęstutis Andziulis, Lietuvos dailininkas restauruotojas.
• 1952 m.:
  • Aušra Stasiūnaitė, lietuvių dainininkė (mecosopranas), tarptautinių konkursų laureatė, ilgametė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė.
  • Edvard Tomaševič, agronomas, Vilniaus krašto politinis veikėjas.
  • Rimas Tuminas, Lietuvos teatro režisierius ir pedagogas (m. 2024 m.).
• 1954 m. – Leonardas Bernatonis, gydytojas, Lietuvos ir Zarasų visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1955 m. – Irena Lunskienė, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1961 m. – Rimantas Pašakinskas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m.:
  • Ingeborga Dapkūnaitė, lietuvių aktorė.
  • Jurgis Baublys, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1981 m. – Ramūnas Radavičius, Lietuvos futbolininkas.

• 1729 m. – Jonas Mikalojus Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas (g. 1681 m.).
• 1882 m. – Pranciškus Stanislovas Justinas Šemeta, Lietuvos karinis veikėjas, vienas 1831 m. sukilimo vadų (g. 1802 m.).
• 1916 m. – Petras Kriaučiūnas, mokytojas, knygnešys (g. 1850 m.).
• 1942 m. – Romualdas Maleckis, darbininkas, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1877 m.).
• 1969 m. – Motiejus Budriūnas, lietuvių smuikininkas, pedagogas, muzikologas, chorvedys.^[1] (g. 1898 m.).
• 1985 m. – Nikodemas Švogžlys-Milžinas, Romos katalikų kunigas, rašytojas, kraštotyrininkas (g. 1899 m.).
• 1988 m. – Stasys Čaikauskas, aktorius, pedagogas (g. 1912 m.).
• 1991 m. – Vytautas Rimkevičius, lietuvių prozininkas, dramaturgas (g. 1930 m.).
• 1992 m. – Vytenis Kabaila, matematikas, profesorius (g. 1929 m.).
• 1996 m. – Eduardas Cinzas-Čiužas, prozininkas (g. 1924 m.).
• 2007 m. – Juozas Macevičius, Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, hidrologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. 1919 m.).
• 2009 m. – Vaclovas Lapė, Lietuvos politinis bei žemės ūkio veikėjas (g. 1934 m.).
• 2010 m. – Abraomas Suckeveris, yra Lietuvoje gimęs ir Vilniuje gyvenęs žydų tautybės rašytojas, dar iki Katastrofos aktyviai dalyvavęs Vilniaus kultūriniame gyvenime, su kolegomis įsteigęs „Jung Vilne" kultūrinę grupę, aktyviai dalyvavęs kultūriniame Vilniaus žydų gyvenime. Abraomas Suckeveris vienas iš didžiųjų litvakų, kurio gyvenimas atspindi skaudžią XX amžiaus Vilniaus žydų istoriją (g. 1913 m.).
• 2015 m. – Alfonsas Nyka-Niliūnas, Lietuvos poetas, vertėjas, literatūros kritikas (g. 1919 m.).
• 2023 m. – Grigorijus Kanovičius, Lietuvos ir Izraelio rašytojas, scenaristas, vertėjas (g. 1929 m.).^[2]

• 1320 – Lenkijos karaliumi karūnuotas Vladislovas I, žinomas dar ir Vladislovo Trumpojo vardu. Kovodamas su Kryžiuočių ordinu, jis padėjo pamatus lenkų valstybei susiformuoti;
• 1327 – Anglijos karalius Eduardas II buvo priverstas atsisakyti sosto sūnaus Eduardo III naudai;
• 1529 – išleistas Mažasis Liuterio katekizmas, viena iš pagrindinių liuteronų tikėjimo išpažinimo knyga;
• 1714 – Rusijos imperatorius Petras Pirmasis išleido unikalų įsakymą, pagal kurį tarnybai žinių neturintiems dvarininkams buvo draudžiama…tuoktis;
• 1918 – užplaukęs ant minos, Dardanelų sąsiauryje paskendo vokiečių kreiseris „Breslau“. Iš 370 įgulos narių gyvi liko 162;
• 1945 – savo ketvirtąją kadenciją JAV prezidento poste pradėjo Franklinas Delanas Ruzveltas (Franklin Delano Roosevelt);
• 1946 – JAV prezidentas Haris S. Trumenas įkūrė Centrinės žvalgybos grupę, kuri vėliau tapo CŽV;
• 1949 – JAV prezidentu prisaikdintas Haris S. Trumenas (Harry S. Truman);
• 1961 – įvyko 35-ojo JAV prezidento Džono F. Kenedžio (John F. Kennedy) inauguracija. Jis buvo jauniausias šalies vadovas JAV istorijoje;
• 1973 – įvyko JAV prezidento Ričardo Niksono (R. Nixon) inauguracija;
• 1981 – JAV prezidentu tapo Ronaldas Reiganas (Ronald Reagan);
• 1987 – pagrobtas Kenterberio arkivyskupo specialusis pasiuntinys Libane Teris Veitas (Terry Waite), nelaisvėje išbuvęs iki 1991 metų lapkričio;
• 1990 – TSRS daliniai įžengė į Azerbaidžano sostinę Baku, įvesta ypatingoji padėtis (Juodasis sausis);
• 1992 – į kalnus prie Strasbūro įsirėžus „A-230 Airbus“ lėktuvui, žuvo 87 iš 96 juo skridusių keleivių;
• 1996 – palestiniečiai pirmą kartą dalyvavo rinkimuose ir savo vadovu išsirinko Jasirą Arafatą (Yasser Arafat). Už jį balsavo 88,1 procento rinkėjų;
• 1997 – JAV prezidentu antrajai kadencijai prisaikdintas Bilas Klintonas (Bill Clinton);
• 1998 – Čekijos Respublikos prezidentu perrinktas Vaclavas Havelas;
• 2001:
  • Bilas Klintonas (Bill Clinton) užleido JAV prezidento postą Džordžui V. Bušui (George W. Bush), kuris tapo 43-iuoju JAV prezidentu;
  • Filipinų prezidente prisaikdinta viceprezidentė Glorija Arojo (Gloria Arroyo), Aukščiausiajam teismui nušalinus susikompromitavusį Džozefą Estradą (Joseph Estrada);
• 2003 – Kuboje vienpartiniuose visuotiniuose rinkimuose dalyvavo 97,6 proc. rinkėjų. Kubos valdžia paskelbė, kad nugalėjo šalis, revoliucija ir socializmas.

• 1775 m. – A. M. Amperas, prancūzų fizikas ir chemikas (m. 1836 m.).
• 1873 m. – Johanesas Vilhelmas Jensenas, danų prozininkas, „jutlandiškojo“ literatūros sąjūdžio veteranas. 1944 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija (m. 1950 m.).
• 1876 m. – Jozefas Hofmanas, lenkų pianistas, pedagogas ir kompozitorius^[3] (m. 1957 m.).
• 1898 m. – Enzo Anselmo Ferrari, Italijos automobilių lenktynininkas ir inžinierius. Jis buvo Scuderia Ferrari komandos įkūrėjas (m. 1988 m.).
• 1910 m. – Joy Adamson, austrų kilmės gamtininkas ir rašytojas (nužudytas) (m. 1980 m.).
• 1920 m.:
  • Chiara Lubich, Fokoliarų judėjimo įkūrėja, autorė (m. 2008 m.).
  • Federico Fellini, italų kino režisierius, laikomas vienu įtakingiausių ir geriausių XX amžiaus kūrėjų (m. 1993 m.).
• 1923 m. – Piotras Jakiras, rusų disidentas, istorikas (m. 1982 m.).
• 1926 m. – Vitalijus Vorotnikovas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, TSKP CK Politinio biuro narys.
• 1930 m. – Bazas Oldrinas, inžinierius, į pensiją išėjęs Jungtinių Valstijų karinių oro pajėgų pilotas bei astronautas. Oldrinas buvo Apollo 11 Mėnulio modulio pilotas. Jis tapo antruoju žmogumi po Nilo Armstrongo žengusiu Mėnulio paviršiumi.
• 1946 m. – Deividas Keitas Linčas, amerikiečių filmų režisierius ir aktorius.
• 1949 m. – Joranas Peršonas, politologas, Švedijos visuomenės ir politinis veikėjas.
• 1952 m. – Paul Stanley, amerikiečių roko grupės KISS vokalistas bei gitaristas^[4].
• 1973 m. – Miroslavas Beričius, Serbijos krepšininkas, 2003–2004 m. sezone rungtyniavo Kauno „Žalgirio“ komandoje. 2007 m. baigė krepšininko karjera.
• 1979 m. – Rob Bourdon, JAV muzikantas, grupės Linkin Park narys, grojantis būgnais.
• 1981 m. – Ovenas Li Hargryvsas, futbolininkas, Anglijos rinktinės ir Manchester United klubo saugas.
• 1984 m.:
  • Karimas Hagui, futbolininkas, Tuniso rinktinės ir Hannover 96 klubo gynėjas.
  • Papa Waigo N’Diaye, futbolininkas, Senegalo rinktinės ir Southampton klubo puolėjas.
• 1989 m. – Nadia Mariel Di Cello, Argentinos aktorė. Di Cello vaidino kartu su daugeliu įžymių Argentinos aktorių.

• 1612 m. – Rudolfas II, nuo 1576 metų Šventosios Romos imperijos imperatorius (g. 1552 m.).
• 1745 m. – Karolis VII, 1742–1745 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, 1741–1743 m. Čekijos karalius Karolis III, 1726–1745 m. Bavarijos kurfiurstas Karolis Albertas (g. 1697 m.).
• 1793 m. – Lui Mišelis Lepeletjė de Sen Faržo, Prancūzijos politikas, teisininkas, pedagogas (g. 1760 m.).
• 1848 m. – Kristijonas VIII, 1839–1848 m. Danijos ir 1814 m. gegužės 17 d. – spalio 10 d. Norvegijos karalius Kristijonas Frederikas (g. 1786 m.).
• 1936 m. – Jurgis V, Didžiosios Britanijos karalius (g. 1865 m.).
• 1973 m. – Amilkaras Kabralas, agronomas inžinierius, poetas, politologas, Žaliojo Kyšulio politinis veikėjas (g. 1924 m.).
• 1984 m. – Džonis Veismuleris, JAV sportininkas ir aktorius^[5] (g. 1904 m.).
• 1993 m. – Audrey Hepburn, britų aktorė, modelis, humanistė (g. 1929 m.).
• 1998 m. – Antanas Milončius, ūkininkas ir savamokslis menininkas (g. 1914 m.).
• 2021 m.:
  • Mira Furlan, kroatų aktorė ir dainininkė (g. 1955 m.).
  • Justin Metsing Lekhanya, majoras generolas, buvęs Lesoto ministras pirmininkas, gynybos ministras ir karinės tarybos pirmininkas (g. 1938 m.).

• Istorijos dūžiai pagal VLE iš lrytas.lt. Archyvuota kopija 2022-01-20 iš Wayback Machine projekto.