kelintas

Įvardis; pagrindinė forma: vyr. g. kelintas, mot. g. kelinta
Neįvardžiuotinės formos
Įvardžiuotinės formos

Lietuvių kalba

kelintas (klaus. sant. įvrd., pagr. f., vns. vard., dgs. gal.) - žr. pagr. f. kelinta.

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.

kelintas: Kilę žodžiai

kelintas: kuris iš eilės

Įvardis; pagrindinė forma: vyr. g. kelintas, mot. g. kelinta
Neįvardžiuotinės formos
	Vienaskaita	Dviskaita	Daugiskaita
vard.	kelintas, kelinta	-	kelinti, kelintos
kilm.	kelinto, kelintos	-	kelintų, kelintų
naud.	kelintam, kelintai	-	kelintiems, kelintoms
gal.	kelintą, kelintą	-	kelintus, kelintas
įnag.	kelintu, kelinta	-	kelintais, kelintomis
viet.	kelintame, kelintoje	-	kelintuose, kelintose
Įvardžiuotinės formos
	Vienaskaita	Dviskaita	Daugiskaita
vard.	kelintasis, kelintasai, kelintoji	-	kelintieji, kelintosios
kilm.	kelintojo, kelintosios	-	kelintųjų, kelintųjų
naud.	kelintajam, kelintosioms	-	kelintiesiems, kelintosioms
gal.	kelintąjį, kelintąsias	-	kelintuosius, kelintąsias
įnag.	kelintuoju, kelintosiomis	-	kelintaisiais, kelintosiomis
viet.	kelintajame, kelintosiose	-	kelintuosiuose, kelintosiose