Kinijos Respublikos KOP Nepriklausomos Kroatijos valstybės KOP Prancūzijos KOP Laisvosios Prancūzijos KOP Viši Prancūzijos KOP Siamo karalystės KOP Suomijos KOP Šveicarijos KOP Turkijos KOP Liuftvafė
Morane-Saulnier M.S.406 – 1938 m. Prancūzijos įmonės „Morane-Saulnier“ sukurtas žemasparnismonoplanasnaikintuvas; daugiausiai naudotas Prancūzijos naikintuvas Antrajame pasauliniame kare. M.S.406 taip pat buvo vienu iš dvejų prancūziškų naikintuvų modelių, Antrojo pasaulinio karo pradžioje galėjusių viršyti 400 km/h greitį ir kurių buvo pagaminta daugiau nei 1000 vienetų (kitas toks buvo Potez 630).[1]
Orlaivio modifikaciją M.S.406L buvo užsakiusi Lietuvos karo aviacija, dalis jų jau buvo pagaminta,[2] tačiau dėl prasidėjusių karo Antrojo Pasaulinio karo veiksmų Prancūzija nutraukė kontraktą, Lietuvai skirtus lėktuvus nacionalizavo ir panaudojo savo kariniuose daliniuose.
Šie orlaiviai „keistojo karo“ (1939 m. rugsėjis – 1940 m. gegužė) metu įrodė esą pajėgūs kovoti su vokiškais analogais. Iki Vokietijos įsiveržimo į Prancūziją buvo numušta apie 400 M.S.406-ųjų, iš jų – 150 dėl priešo aviacijos veiksmų; apie 100 buvo sunaikinta ant žemės, likę – įvairių avarijų metu arba buvo sąmoningai sunaikinti Prancūzijos kariškių, taip mėginusių neleisti lėktuvams patekti į priešo rankas. Prancūzijos M.S.406 pasiekė 191 patvirtintą ir 83 – iš dalies patvirtintas oro pergales.[3]
1934 m. Prancūzijos karo aviacijos techninė tarnyba (pranc. Service Technique de l’Aéronautique) paskelbė „technines specifikacijas C1", pagal kurias numatė įsigyti naują šiuolaikinį vienvietį naikintuvą perėmėją.[4] Orlaivis turėjo būti monoplanas su įtraukiama važiuokle, juo buvo numatoma pakeisti naikintuvus Dewoitine D.371, Dewoitine D.500 ir Loire 46.
Vienas konkurso dalyvių – Prancūzijos gamintojas Morane-Saulnier greitai pasiūlė keliamus reikalavimus atitinkantį, kuriame taip pat buvo numatyta uždara piloto kabina, keičiamo žingsnio propeleris ir užsparniai.[4] Projektui, gavusiam pavadinimą M.S.405, vadovavo įmonės vyriausias inžinierius Paul-René Gauthier.
M.S.406 piešinys iš trijų perspektyvų
MS.405 buvo mišrios konstrukcijos žemasparnis monoplanas, su drobe dengta medine uodega sparnais, diuraliuminio vamzdelių fiuzeliažu, dengtu kompozitine presuota aliuminio ir medienos (Plymax) danga. Nors Morane-Saulnier turėjo senas orlaivių gamybos tradicijas, M.S.405 buvo pirmasis įmonės žemasparnis monoplanas su įtraukiama važiuokle ir uždara kabina. Dėl to ženkli dalis įmonės inžinierių priešinosi monoplano projektui, argumentuodami už labiau įprastą biplaną.[4]
1935 m. rugpjūčio 8 d. Prancūzijos akrobatikos pilotas Michel Détroyat išbandė pirmąjį M.S.405, varomą 641,3 kW (870 AG) galios Hispano-Suiza 12Ygrs variklio, sukusio trimentį dvejų padėčių 3,0 m diametro Chauvière 351M propelerį.[4][5] Prototipas, nors ir bandytas su fiksuota važiuokle, parodė geras skrydžio charakteristikas.[4] Po 80 bandomųjų skrydžių valandų, 1936 m. sausio mėn. lėktuvas su karine įranga buvo perduotas kariuomenės bandymams.
Kariuomenės bandymai išryškino poreikį modifikuoti sparnų formą bei skersinio „V“ kampą, jų metu Chauvière propeleris buvo pakeistas 3,1 m. diametro propeleriu Ratier 1607.[4] Antrasis prototipas M.S.405-2 su 671,1 kW (900 AG) galios Hispano-Suiza 12Ycrs varikliu buvo išbandytas tik 1937 m. sausio 20 d. – beveik pusantrų metų po pirmojo prototipo.[5][6] Atlikus keletą patobulinimų, kurių išdavoje antrasis prototipas badymų metu pasiekė 443 km/h greitį,[6] kariuomenė užsakė 16 priešserijinių egzempliorių su patobulinimais.
1937 m. birželio 19 d. Michel Détroyat su pirmuoju prototipu nuskrido iš Paryžiaus į Briuselį, pristatyti Briuselio aeronautikos parodoje.[7] 1937 m. liepos mėn. abu prototipai buvo demonstruojami Paryžiaus aviacijos parodoje. 1938 m. liepos 29 d. antrasis prototipas sudužo, pilotas žuvo.[3]
Po įvairių pakeitimų orlaiviui buvo suteiktas naujas indeksas – M.S.406. Pirmam skrydžiui jis pakilo 1938 m. vasario 3 d. Pirmasis priešserijinis M.S.406 kariuomenei buvo pateiktas tų pačių metų gruodžio mėn.[3] Priešserijiniai modeliai buvo naudojami kaip etalonas kitiems M.S.406 gamintojams (pvz. Nr. 3 buvo pateiktas SNCAO (Société nationale des constructions aéronautiques de l’ouest), o Nr. 10 – SNCAM (Société nationale des constructions aéronautiques du Midi)), Nr. 12 ir Nr. 13 buvo panaudoti kaip prototipai į Šveicariją eksportuotiems modeliams D-3801 and D-3800.[6]
Pagrindiniai pakeitimai, padaryti modelyje M.S.406, buvo lengvesni sparnai ir po fiuzeliažu montuojamas įtraukiamas radiatorius. 641 kW (860 AG) galis Hispano-Suiza 12Y-31 variklis leisdavo pasiekti 8 km/h didesnį greitį nei M.S.405 (489 km/h). Pikiravimo metu lėktuvas pasiekdavo 730 km/h greitį. Sparno apkrova sudarė 154 kg/m2, galios ir masės santykis – 2,95 kg/kW. Smukos greitis siekė 160 km/h be užsparnių ir 135 km/h su užsparniais. Pakilimo į 8 m. aukštį distancija sudarė 270 m., nusileidimui iš 8 m. aukščio reikėjo 340 m. tako. Ginkluotę sudarė tarp variklio cilindrų blokų montuojama ir pro propelerio ašies angą šaudanti 20 mm kalibro patranka Hispano-Suiza HS.9 arba Hispano-Suiza 404 su 60 šaudmenų ir du sparnuose montuojami 7,5 mm kalibro kulkosvaidžiai MAC 1934, kiekvienas su 300 šaudmenų. Siekiant ištaisyti MAC 1934 būdingą trūkumą – užšalimą didesniame nei 6000 m. aukštyje, buvo montuojami kulkosvaidžių šildytuvai.[6]
M.S.406 tapo pagrindu vėlesniems modeliams, kurie buvo kuriami dar nepradėjus masinės šio modelio gamybos.[6] Žymiausiu tokių buvo atsižvelgiant į 1939 m. rudens kovų patirtį 1940 m. vasario mėn. sukurtas M.S.410, ginkluotas keturiais kulkosvaidžiais MAC 1934, kiekvienas kurių turėjo 550 šaudmenų. Kiekvienas šių kulkosvaidžių buvo šildomas per variklio kairės pusės išmetimo vamzdžių montuotą šilumokaitį.[6] Piloito kabinoje buvo montuojamas naujas veidrodinis taikiklis, elektropneumatiniai kulkosvaidžių nuleistukai, lėktuvas taip pat turėjo galimybę pakabinti papildomus degalų bakus o maksimalus greitis padidėjo iki 509 km/h.[6]
1940 m. vasario mėn. Prancūzijos vyriausybė priėmė sprendimą 500 vnt. M.S.406 patobulinti iki M.S.410 standarto.[6] Vieno orlaivio pertvarkymas užimdavo 15 darbo dienų ir iki 1940 m. gegužės mėn. tik 5 orlaiviai buvo pilnai modernizuoti, dar 150-čiai buvo sumontuoti atnaujinti sparnai.[6]
Prancūzijos kariuomenė iš viso užsakė 1000 vienetų M.S.406.[4] Morane-Saulnier neturėjo pajėgumų pagaminti tokį kiekį orlaivių, todėl vyriausybė dalį gamybos perkėlė į neseniai nacionalizuotą SNCAO įmonę Sen Nazero mieste.[8] 1937 m. balandžio mėn. Prancūzijos kariuomenė pateikė SNACO užsakymą pagaminti 50 vnt. M.S.406, rugpjūčio mėn. užsakymas padidintas dar 80 vnt., o 1938 m. balandį, kaip kariuomenės modernizacijos plano „Plan V“ dalis, buvo užsakyti dar 825 vnt. Šie užsakymai buvo paskirstyti tarp Morane-Saulnier, SNACO ir keleto kitų Prancūzijos įmonių.[8]
M.S.406 gamyba prasidėjo 1938 m. pabaigoje, pirmasis serijinis egzempliorius į orą pakilo 1939 m. sausio 29 d.[8] Pradžioje gamyba vyko lėtai: per pirmą mėnesį Puteaux buvo pagaminta tik 10 naikintuvų, SNCAO – 18. Gamybą labai stabdė nepakankamas variklių tiekimas.[8] 1939 m. balandžio mėn. gamybos tempas siekė 6 lėktuvus per dieną, rugpjūčio mėn. pasiekė 147 vnt., o prasidėjus karui nusistovėjo ties 11 vnt. Tokie gamybos tempai yra sulyginamas su britų Hawker Hurricane gamyba.[4] Karo pradžioje aktyvioje tarnyboje jau buvo 535 vnt. M.S.406.[4]
Gamintojai iki 1940 m. kovo mėn. pateikė visus 1000 užsakytų orlaivių. Vyriausybė kontrakto nepratęsė ir vietoje to nukreipė dėmesį į modernesnių naikintuvų, tokių kaip Lioré et Olivier LeO 45 įsigijimą.[8]
M.S.406 susidomėjo ir keleto užsienio valstybių karinės oro pajėgos.[3] 1937 m. vyko nesėkmingos derybos dėl Belgijos ir Prancūzijos KOP skirtos licencinės kopijos gamybos Belgijoje, Avions Fairey įmonėje. Pirmasis sėkmingas eksporto kontraktas buvo su Šveicarijos KOP, 1938 m. įsigijusiomis orlaivio gamybos licenciją ir ją pradėjusioje Emeno mieste įsikūrusioje įmonėje „Fabrique fédérale d’avions“.[3] Eksportuoti buvo iš viso 77 orlaiviai (į Turkiją – 45, į Suomiją, 1940 m. vasario mėn. – 30 vnt.).[9] Po Prancūzijos kapituliacijos Vokietija Suomijai pardavė dar 46 M.S.406 ir 11 M.S.410.[10] Lietuvos (13 vnt) ir Lenkijos (120 arba 160 vnt.)[11] padarytų užsakymų gamintojas nespėjo įvykdyti iki Prancūzijos karo su Vokietija pradžios, po ko atitinkamos sutartys buvo nutrauktos.[12] Yra duomenų, kad dalį Lenkijai skirtų orlaivių gamintojas išsiuntė 1939 m. rugpjūčio 29 d.[13][14] arba rugsėjo 1 d.,[11] tačiau jie užsakovo taip ir nepasiekė.
Po Prancūzijos kapituliacijos (1940 m. birželio 22 d.) prižiūrint vokiečiams kurį laiką dar vyko nedidelės apimties M.S.406 gamyba.
Morane-Saulnier MS.406 N° 847, baltas 05, iš Groupe de Chasse I/6, 1940 m. gegužė.
1938 m. gegužės mėn. priešserijiniai M.S.406 buvo bandomi prie Reimso įsikūrusioje Prancūzijos karo aviacijos 7-osios naikintuvų grupės 2-ojoje eskadrilėje (pranc. 2me Escadrille de 7me Groupe de Chasse).[6] Nors įvyko keletas incidentų, bendrai pilotai buvo patenkinti naujuoju naikintuvu. Atsižvelgiant į bandymų metu gautas pastabas iki 1939 m. vidurio buvo sustiprinta važiuoklė, kabino dangčio tvirtinimas, tačiau nebuvo imtasi jokių veiksmų dėl pastabų apie variklio dangčio ir variklio tvirtinimo trūkumus.[6]
Pirmoji M.S.406 buvo perginkluota 6-oji eskadrilė (1938 m. gruodis – 1939 m. sausis), jais pakeitusi naikintuvus Loire 46.[6] M.S.406 dalyvavo 1939 m. Bastilijos dienos parade. M.S.406 buvo apginkluotos 16 naikintuvų grupių ir trys atskirosios eskadrilės. Iš jų 12 grupių dalyvavo kovos veiksmuose prieš Liuftvafę.[15]
„Keistojo karo“ metu Prancūzijos KOP atliko 10 119 kovinių ir žvalgybinių skrydžių naikintuvais, iš kurių apie pusė buvo atlikti su M.S.406.[16] Šios karo fazės metu M.S.406 pilotai deklaravo numušę 32 ir galimai numušę dar 16 Liuftvafės lėktuvų, daugiausiai ankstyvųjų modelių Messerschmitt Bf-109. Prancūzijos KOP nuostoliai sudarė 13 mūšiuose numuštų M.S.406, dar 33 sudužo neaiškiomis aplinkybėmis.[16]
Leitenanto André Monty, žuvusio kovoje su trimis Bf-109 antkapio paminklas iš jo lėktuvo M.S.406 variklio H.S.12Y, Longpont (Aisne) kapinėse.
Istorikų teigimu, jau šiuo etapu išryškėjo M.S.406 trūkumai: silpna šarvuotė, dažnas kulkosvaidžių užsikirtimas, nepakankama ugnies galia ir lėtas jų valdymas, nepatikima radijo aparatūra, spartus variklių nusidėvėjimas, uodegos komponentų korozija, kabinos stiklo trūkiai tam tikrų manevrų metu, nepatikimo kniedės dėl kurių atitrūkdavo atskiri išorės dangos paneliai, galinio vaizdo veidrodžių trūkumas.[16] Nors pažymima, kad orlaivis buvo labai manevringas, galėjo atlaikyti didelius pažeidimus, bendrai paėmus jis nusileido Bf-109.[17] Nors orlaivis buvo apie 100 km/h lėtesnis už Bf-109, jis buvo manevringesnis. Prancūzijos pusės nuostolius didino ir naikintuvų naudojimo taktika, kurios išdavoje mažoms naikintuvų grupėms tekdavo atakuoti didelius Liuftvafės dalinius. Prancūzijos autorių teigimu, M.S.406 pasirodė kaip neefektyviausias Prancūzijos naikintuvas, didele dalimi – dėl nepakankamos ugnies galios.[18]
1940 m. gegužės mėn. Vokietijos puolimas (operacija Aufmarschanweisung N°1 arba Fall Gelb) sustabdė pastangas modernizuoti šį orlaivį iki standarto M.S.410.[19] Vokietijos invazijos išvakarėse M.S.406 buvo ginkluotos 10 naikintuvų grupių, taip pat pavieniai daliniai, naudoję M.S.406 ir Bloch MB.152.[20] Šios operacijos metu Prancūzija mūšiuose neteko apie 150 M.S.406, dar 250–300 šių orlaivių buvo sunaikinti ant žemės, tam, kad nepatektų vokiečiams į rankas.[18] 1940 m. birželio 24 d. G.C.1/2 piloto jaunesniojo leitenanto Maršelidono (Marchelidon) pilotuodamas M.S.406, pasiekė paskutinę Prancūzijos pergalę šiame konflikte.[3]
Sudarius paliaubas M.S.406 liko tik vieninteliame Višy vyriausybės kariniame dalinyje – GC.1/7.[17] Šie orlaiviai toliau buvo naudojami tik antraeilėms užduotims, pilotų lavinimuisi.[3]
Australijos kariai prie Morane-Saulnier MS.406C1 iš Groupe de Chasse I/7, Alepas – Nerab, 1941 m. liepa.
Prancūzijos kolonijose ir dominijose dislokuotų M.S.406 likimas susiklostė įvairiai: keletą Sirijoje buvusių M.S.406 pilotai perskraidino į Egiptą, kur prisijungė prie britų KOP ir Laisvosios Prancūzijos KOP, kur pastarieji kovojo prieš Viši valdžiai lojaliais likusias pajėgas ir jų eksploatuotus M.S.406. Madagaskare dislokuoti M.S.406 buvo naudojami kovose prieš britų laivyną ir patyrė didelių nuostolių mūšiuose su britų Fairey Fulmar.[3] Vokietija perėmė nemažai M.S.406, dalį jų pardavė į užsienį, dalį naudojo Liuftvafės pilotų lavinimuisi. Apie 30 M.S.406 ir dalį 406/410 hibridų įsigijo Suomija, kelias dešimtis įsigijo Italija, 1943 m. Vokietija perdavė 48 vnt. M.S.406 Nepriklausomai Kroatijos valstybei.[21] Šveicarijos KOP M.S.406 1944–1945 m. dalyvavo kovos veiksmuose ir privertė nusileisti arba numušė keletą į šalies oro erdvę įskridusių tiek Sąjungininkų, tiek ir Liuftvafės lėktuvų.[22]
Prancūzijos vyriausybė Suomijai neatlygintinai perdavė 30 M.S.406.[23] Pirmoji jų partija pasiekė Suomiją 1940 m. vasario mėn. ir buvo paskirti į majoro Jusu vadovaujamą LeLv 28.[24] Orlaiviai gavo suomiškus registracijos numerius – nuo MS-301 iki MS-330. J. Mikėno teigimu, sklandė gandai, jog dalis šių lėktuvų buvo pagaminti Liertuvos karo aviacijai ir net buvo su Vyčio kryžiais,[2]Žiemos karo metu šie naikintuvai atliko 259 kovinius skrydžius ir numušė 16 sovietų lėktuvų bei nepatyrė nuostolių.[25] Modernizuoti, M.S.406 dalyvavo Tęstiniame kare. Iki 1944 m. rugsėjo 4 d, LeLv 28 pasiekė 118 oro pergalių su M.S.406 (dalinys taip pat skraidė ir su Bf 109G) bei neteko 15 lėktuvų.[26] Iš viso Suomijoje buvo naudoti 87 vnt. M.S.406 ir 11 vnt. M.S.410, dalis jų perdirbta į 41 Mörkö Morane.
Suomijos M.S. 406 žiemą
Rezultatyviausias suomių M.S.406 pilotas buvo Urho Lehtovaara, su šiuo orlaiviu pasiekęs 15 pergalių (viso jo pergalių skaičius – 44,5).[27] Dėl pavadinimo skambesio M.S.406 Suomijoje gavo pravardę Murjaani (suom. „mauras“ arba „negras“) bei, dėl išpūstos apatinio fiuzeliažo formos, – Mätimaha (ikro formos pilvas) ir Riippuvatsa (nukaręs pilvas). Suomijos KOP šis orlaivis buvo modernizuotas bei eksploatuotas ir po karo: paskutinis šio tipo naikintuvas buvo nurašytas 1952 m.
Morane-Saulnier kuriamu naikintuvu Lietuvos karo aviacija susidomėjo derybų dėl naikintuvo Dewoitine D.501 pirkimo metu.
1937 m. lapkričio ar gruodžio mėn. M.S.405 prototipą prie prie Versalio esančiame kariniame kariniame Vėlizy-Vilakublė (pranc. Vélizy-Villacoublay) aerodrome, išbandė būsimasis Lietuvos karo aviacijos I eskadrilės vadas kpt. Jonas Mikėnas. Bandomojo skrydžio metu, leisdamasis jis kliudė medžio šaką ir patyrė avariją, kurios metu lengvai susižeidė.[2] Nepaisant šios avarijos, J.Mikėno teigimu, sąlygotos kiek kitokio nei įprasta lėktuvo valdymo,[2] 1937 m. rudenį Karo aviacija užsakė vieną eskadrilę (12 vnt.) modernizuoto varianto M.S.406.
Lėktuvai buvo pagaminti 1939 m. vasarą. 1939 m. rugpjūčio mėn. lėktuvų priėmimo komisija, pirmininkaujama majoroJuozo Vaičiaus, lankėsi Nante ir dar kartą inspektavo Lietuvos užsakytų M.S.406 gamybą bei juos bandė Vėlizy-Vilakublė aerodrome. J. Mikėno teigimu, rugpjūčio pabaigoje lėktuvai jau buvo pakuojami į dėžes ir rengiami siuntimui į Lietuvą, tačiau šį procesą sustabdė prasidėjęs vokiečių-lenkų karas.[2] J. Mikėno teigimu, sklandė gandai, jog Liertuvos karo aviacijai pagamintus lėktuvus Prancūzijos vyriausybė perdavė Suomijai ir bent dalis jų į Suomiją buvo atvežti su Vyčio kryžiais,[2]
Morane-Saulnier MS.405, 1938 m.M.S.405 – pirminis modelis, mišrios (medis, aliuminio vamzdžiai, Plymax kompozitas) konstrukcijos žemasparnis monoplanas su 641,3 kW (860 AG) galios Hispano-Suiza 12Ygrs varikliu, dvejų padėčių Chauvière propeleriu, pirmą skrydį atlikęs atlikęs 1935 m. rugpjūčio 8 d.[4][5] Antras egzempliorius su 671,1 kW (900 AG) galios Hispano-Suiza 12Ycrs varikliu pakilo 1937 m. sausio 20 d.[5] Pagaminti 2 vnt.
M.S.406 – pagrindinis serijinis modelis, patobulintas M.S.405, su pakeistais sparnais, įtraukiamu radiatoriumi, varomas 641,3 kW (860 AG) galios Hispano-Suiza 12Y-31 variklio, ginkluotas viena 20 mm kalibro patranka ir dviem iš būgno maitinamais 7,5 mm kalibro kulkosvaidžiais;
M.S.410 – 1939 m. pabaigoje modernizuota M.S.406 versija su stipresniais sparnais, fiksuotu radiatoriumi, keturiais juostomis maitinamais 7,5 mm kulkosvaidžiais.[28][29]
M.S.411 – iš 12-ojo priešserijinio M.S.406 egzemplioriaus perdarytas vienintelis lėktuvas su 745,7 kW (1 000 AG) galios Hispano-Suiza 12Y-45 varikliu.
M.S.412 – tolimesnė M.S.411 modifikacija su 783 kW (1 050 AG) galios Hispano-Suiza 12Y-51 varikliu. Neužbaigtas.
M.S.450 – M.S.410 modifikacija su 969,4 kW (1 300 AG) galios Hispano-Suiza 12Z varikliu. Iki karo pabaigos pagamintas vienintelis egzempliorius, šį variklio modelį buvo nuspręsta naudoti naikintuve Dewoitine D.520.
Morane-Saulnier MS.435M.S.430 – dvivietis mokymosi lėktuvas su prailgintu fiuzeliažu ir 290,8 kW (390 AG) galios Salmson 9AG žvagždiniu varikliu.[30]
Šveicarijos KOP Morane-Saulnier D-3801. Civilinė registracija HB-RCFM.S.435 – M.S.430 variantas su galingesniu 410.1 kW (550 AG) galios Gnome-Rhône 9K varikliu. D-3800 – 1939–1942 m. pagal licenciją Šveicarijoje gamintas M.S.406 variantas,[31][32] su M.S.405 sparnais ir Hispano-Suiza 12Y-31 varikliu ir Escher-Wyss EW-V3 keičiamo žingsnio propeleriu, Šveicarijoje gaminta ginkluote ir instrumentais. Viso pagaminta 74 vnt.[33][34][35] Modernizuotas 1944 m. naudotas iki 1954 m.[36]
D.3801– Šveicarijos įmonėje Dornier-Altenrhein toliau tobulintas ir 1941–1945 m. gamintas M.S.412 su licenciniu 790,4 kW (1060 AG) galios Hispano-Suiza -51 12Y varikliu, fiksuotu radiatoriumi, pakeistais išmetimo vamzdžiais, D-3800 instrumentais ir ginkluote, išvystydavęs 534 km/h greitį.[3][36][37] Pagaminti 207 orlaiviai, dar 17 surinkti iš atsarginių dalių 1947–1948 m.[36] Naudotas variklis pradžioje pasižymėjo nepatikimumu, dėl alkūninio veleno guolių gedimų įvyko keletas avarijų. Problemas išsprendus, 1944 m. prasidėjo didelės apimties gamyba.[37] Koviniuose daliniuose iki 1948 m., kol jį pakeitė North American P-51 Mustang, mokymo daliniuose ir kaip taikinių vilkikas – iki.1956 m.[36][38]
D.3802 – Šveicarijoje tobulintas MS.450 variantas su 932,1 kW (1 250 AG) galios Saurer YS-2 varikliu. Pradėtas gaminti 1944 m., pasiekdavo 630 km/h greitį. Viso pagaminta 12 vnt.
D.3803 – 1 118,5 kW (1 500 AG) galio Saurer YS-3 varikliu varomas variantas su modifikuota galine korpuso dalimi, matomumą visomis kryptimis užtikrinančiu kabinos dangčiu, ginkluotas trimis 20 mm kalibro HS-404 patrankomis (viena – nosyje, dvi sparnuose), galintis vežti 200 kg (bombų ir raketų. Nors modelis išsvystydavo 680 km/h greitį, jo tolimesnį kūrimą sustabdė P-51D Mustang įsigijimas.[39]
Mörkö-Morane (suom. „pabaisa“, „žmogėdra“) – trofėjiniais 820 kW (1100 AG) galios Klimov M-105P varikliais (SSRS gaminta licencinė Hispano-Suiza 12Y versija) varoma inžinieriaus Aarne Lakomaa sukurta M.S.406 modifikacija su keičiamo žingsnio propeleriu, padidinto aptakumo fiuzeliažu, Bf-109 tepalo radiatoriumi, išvystydavusi 525 km/h greitį, ginkluota keturiais diržais maitinamais kulkosvaidžiais ir vokiška patranka MG 151/20. Trūkstant pastarųjų į kai kuriuos Mörkö-Morane buvo montuojamos trofėjiniai sovietiniai 12,7 mm kalibro kulkosvaidžiai Berezin UB. Pirmasis taip modifikuotas orlaivis, Nr. MS-631, pirmam skrydžiui pakilo 1943 m. sausio 25 d. ir parodė 64 km/h didesnį greitį nei originalas. Atitinkamai maksimalus skrydžio aukštis padidėjo nuo 10 000 m iki 12 000 m.[40] Suomiai planavo taip modernizuoti visus 41 turėtus M.S.406 ir M.S.410, tačiau trūkstant dalių pirmasis toks orlaivis LeLv 28 pasiekė tik 1944 m. liepos mėn.[40] Tęstinio karo pabaigoje (1944 m. rugsėjo mėn.) buvo modernizuoti tik trys orlaiviai.[41]Leitenantas Lars Hattinen, pilotuodamas kiekvieną iš trijų eskadrilėje buvusių Mörkö-Morane, pasiekė po vieną pergalę. Visi Suomijos M.S.406 iki Mörkö-Morane standarto buvo modernizuoti jau po karo.[40] Po karo, 1948 m. rugsėjo, jie buvo naudojami kaip lavinimosi lėktuvai 14-ame pulke (TLeLv 14).[42]
Kinijos Respublikos KOP 1938 m. užsakė 12 orlaivių. Trys jų buvo išsiųsti į Haifongą, bet 1940 m. gruodžio mėn. juos perėmusi Viši Prancūzijos kolonijinė administracija perdavė prieš Japoniją ir Siamą naudotai 2-ąjai naikintuvų eskadrilei (Escadrille EC 2)[3] Vienas ar du orlaiviai galimai pasiekė Kinijos Respublikos KOP[43]
(PL) Belcarz, Bartłomiej. Morane MS 406C1, Caudron Cyclone CR 714C1, Bloch MB 151/152 (Polskie Skrzydła 2), Sandomierz, Poland: Stratus, 2004. ISBN 83-89450-21-6.
(FR) Bordenave, Robert & Persyn, Lionel (May 2001). „Le Morane 406 vu du sol“, Avions: Toute l’Aéronautique et son histoire (98): 24–29. ISSN 1243-8650.
(EN) Botquin, Gaston. The Morane Saulnier 406. Leatherhead, Surrey, UK: Profile Publications Ltd., 1967. N
(FR) Botquin, Gaston (April 1978). „L'épopée du Morane Saulnier 406, partie 2: Autopsie d’un chasseur“, Le Fana de l’Aviation (101): 22–29. ISSN 0757-4169.
(FR) Botquin, Gaston (May 1978). "L'épopée du Morane Saulnier 406, partie 3: objectif industriel: 1000 avions… ", Le Fana de l’Aviation (102): 25–27. ISSN 0757-4169.
(FR) Botquin, Gaston (June 1978). „L'épopée du Morane Saulnier 406, partie 4: un bon chasseur pour la „Drôle de Guerre““, Le Fana de l’Aviation (103): 19–25. ISSN 0757-4169.
(FR) Botquin, Gaston (December 1978). „L'épopée du Morane Saulnier 406, partie 10: trop tard, le constructeur essaye de donner un second souffle à son 406“. Le Fana de l’Aviation (109): 20–23. ISSN 0757-4169.
(EN) Breffort, Dominique and André Jouineau. French Aircraft from 1939 to 1942, Vol.2: from Dewoitine to Potez. Paris, France: Histoire & Collections, 2005. ISBN 2-915239-49-5.
(EN) Brindley, John. F. French Fighters of World War Two. Windsor, UK: Hylton Lacy Publishers Ltd., 1971. ISBN 0-85064-015-6.
(FR) Comas, Mathieu et al. Le Morane-Saulnier MS 406 (Historie de l’Aviation series, No. 5. Boulogne-sur-Mer, France: Lela Presse, 1998 (new edition 2002). ISBN 2-9509485-4-5. (2nd edition ISBN 2-914017-18-9.)
(FR) Comas, Mathieu et al. Additif & correctif à l’ouvrage Le Morane-Saulnier MS 406. Boulogne-sur-Mer, France: Lela Presse, 2002.
(FR) Frachet, André (19 November 1936). "L’avions Morans-Saulnier „405 et 430“ "„. Les Ailes (805): 10.
(EN) Green, William. War Planes of the Second World War, Volume One: Fighters. London: Macdonald & Co. (Publishers) Ltd., 1960 (tenth impression 1972). ISBN 0-356-01445-2.
(EN) Green, William and Gordon Swanborough. The Complete Book of Fighters. New York, Smithmark, 1994. ISBN 0-8317-3939-8.
(EN) Gunti, Peter. „Neutral Warriors: The Morane Saulnier MS.406 in Swiss Service“. Air Enthusiast. Forty-three, 1991. pp. 10–17. ISSN 0143-5450.
(EN) Gunti, Peter. „Alpine Avenger“. Air Enthusiast, Forty-seven, September to November 1992, pp. 22–27. ISSN 0143-5450.
(FI) Keskinen, Kalevi, Kari Stenman and Klaus Niska. Hävittäjä-ässät. Espoo, Finland: Tietoteos, 1978. ISBN 951-9035-37-0.
(FI) Keskinen, Kalevi, Kari Stenman and Klaus Niska. Morane-Saulnier M.S. 406/Caudron C.714, Suomen Ilmavoimien Historia 4. Helsinki, Finland: Tietoteos, 1975. ISBN 951-9035-19-2.
(EN) Jackson, Robert. Aircraft of World War II: Development – Weaponry – Specifications. Enderby, Leicester, UK, Amber Books, 2003. ISBN 1-85605-751-8.
(EN) Jackson, Robert. Fighter! The Story of Air Combat 1936–1945. London, Artur Barker Limited. 1979. ISBN 0-213-16717-4.
(FR) Marchand, Patrick and Junko Takamori. Morane-Saulnier MS 406, Les Ailes de Gloire No.7. Le Muy, France: Editions d’Along, 2002. ISBN 2-914403-14-3.(second edition -No.7r- ISBN 2-914403-23-2).
(FR) Mihaily, Edouard & Leyvastre, Pierre (May 1976). „Morane Saulnier M.S. 435, il a failli être le T-6 français en 1940…“. Le Fana de l’Aviation (78): 24–28. ISSN 0757-4169.
(PL) Mazur, Wojciech, Samoloty, które nie zdążyły. Cz. 1. Edipresse Polska S.A., 2017, seria: Wielki Leksykon Uzbrojenia. Wrzesień 1939. Tom 126. ISBN 978-83-7945-657-4.
(FR) Mombeek, Eric (May 2001). „Les trésors de Cazaux“. Avions: Toute l’Aéronautique et son histoire (98): 44–47. ISSN 1243-8650.
(EN) „Morane-Saulnier M.S.406.“ The Illustrated Encyclopedia of Aircraft. Aerospace/Orbis publishing Ltd, Italian version printed by De Agostini, Novara, 1984.
(EN) Neulen, Hans Werner. In the Skies of Europe: Air Forces Allied to the Luftwaffe 1939–1945. Ramsbury, Marlborough, UK: The Crowood Press, 2000. ISBN 1-86126-799-1.
(PL) Nieradko, Artur, Samolot myśliwski M.S.-406C1 (TBiU 80). Warszawa: Wydawnictwo MON, 1982. ISBN 83-11-06785-6.
(EN) Pelletier, Alain. French Fighters of World War II. Carrollton, TX: Squadron/Signal Publications, Inc., 2002. ISBN 0-89747-440-6.
(DE) Ries, Karl. Deutsche Luftwaffe über der Schweiz 1939–1945. Mainz, Germany: Verlag Dieter Hoffmann, 1978. ISBN 3-87341-022-2.
(RU) Советско-финская война 1939–1940 гг. Хрестоматия / ред.-сост. А. Е. Тарас. Минск: «Харвест», 1999.
(EN) Stenman, Kari and Kalevi Keskinen. Finnish Aces of World War 2 (Aircraft of the Aces 23). Oxford, UK: Osprey Publishing, 1998. ISBN 1-85532-783-X.
↑Botquin, Gaston. The Morane Saulnier 406. Leatherhead, Surrey, UK: Profile Publications Ltd., 1967., p. 3-4.
↑ 8,08,18,28,38,4Botquin, Gaston. The Morane Saulnier 406. Leatherhead, Surrey, UK: Profile Publications Ltd., 1967., p. 7.
↑Neulen, Hans Werner. In the Skies of Europe: Air Forces Allied to the Luftwaffe 1939–1945. Ramsbury, Marlborough, UK: The Crowood Press, 2000., p. 201.
↑ 10,010,110,2Botquin, Gaston. The Morane Saulnier 406. Leatherhead, Surrey, UK: Profile Publications Ltd., 1967., p. 12.
↑ 11,011,1Mazur, Wojciech, Samoloty, które nie zdążyły. Cz. 1. Edipresse Polska S.A., 2017, seria: Wielki Leksykon Uzbrojenia. Wrzesień 1939. Tom 126. ISBN 978-83-7945-657-4.
↑Neulen, Hans Werner. In the Skies of Europe: Air Forces Allied to the Luftwaffe 1939–1945. Ramsbury, Marlborough, UK: The Crowood Press, 2000., p. 10, 12
↑Botquin, Gaston. The Morane Saulnier 406. Leatherhead, Surrey, UK: Profile Publications Ltd., 1967., p. 7-8
↑ 16,016,116,2Botquin, Gaston. The Morane Saulnier 406. Leatherhead, Surrey, UK: Profile Publications Ltd., 1967., p. 8.
↑ 17,017,1Jackson, Robert. Aircraft of World War II: Development – Weaponry – Specifications. Enderby, Leicester, UK, Amber Books, 2003., p. 21
↑ 18,018,1Botquin, Gaston. The Morane Saulnier 406. Leatherhead, Surrey, UK: Profile Publications Ltd., 196, p. 9-10
↑Botquin, Gaston. The Morane Saulnier 406. Leatherhead, Surrey, UK: Profile Publications Ltd., 196, p. 6, 8-9
↑Botquin, Gaston. The Morane Saulnier 406. Leatherhead, Surrey, UK: Profile Publications Ltd., 196, p. 9
↑Neulen, Hans Werner. In the Skies of Europe: Air Forces Allied to the Luftwaffe 1939–1945. Ramsbury, Marlborough, UK: The Crowood Press, 2000., p. 179.
↑Ries, Karl. Deutsche Luftwaffe über der Schweiz 1939–1945. Mainz, Germany: Verlag Dieter Hoffmann, 1978.
↑Советско-финская война 1939–1940 гг. Хрестоматия / ред.-сост. А. Е. Тарас. Минск: «Харвест», 1999., p. 371.
↑Botquin, Gaston. The Morane Saulnier 406. Leatherhead, Surrey, UK: Profile Publications Ltd., 1967., p. 12
↑Neulen, Hans Werner. In the Skies of Europe: Air Forces Allied to the Luftwaffe 1939–1945. Ramsbury, Marlborough, UK: The Crowood Press, 2000., p. 201
↑Neulen, Hans Werner. In the Skies of Europe: Air Forces Allied to the Luftwaffe 1939–1945. Ramsbury, Marlborough, UK: The Crowood Press, 2000., p. 217
↑Keskinen, Kalevi, Kari Stenman and Klaus Niska. Hävittäjä-ässät (Finnish Fighter Aces) (in Finnish). Espoo, Finland: Tietoteos, 1978., p. 16-19
↑Botquin, Gaston. The Morane Saulnier 406. Leatherhead, Surrey, UK: Profile Publications Ltd., 1967., p. 5.
↑ 36,036,136,236,3Green, William and Gordon Swanborough. The Complete Book of Fighters. New York, Smithmark, 1994., p. 419–420.
↑ 37,037,1Gunti, Peter. „Neutral Warriors: The Morane Saulnier MS.406 in Swiss Service“. Air Enthusiast. Forty-three, 1991. p. 17.
↑Gunti, Peter. „Neutral Warriors: The Morane Saulnier MS.406 in Swiss Service“. Air Enthusiast. Forty-three, 1991. p. 17.
↑„Morane-Saulnier M.S.406.“ The Illustrated Encyclopedia of Aircraft. Aerospace/Orbis publishing Ltd, Italian version printed by De Agostini, Novara, 1984, p. 124
↑ 40,040,140,2Neulen, Hans Werner. In the Skies of Europe: Air Forces Allied to the Luftwaffe 1939–1945. Ramsbury, Marlborough, UK: The Crowood Press, 2000., p. 208.
↑Keskinen, Kalevi, Kari Stenman and Klaus Niska. Morane-Saulnier M.S. 406/Caudron C.714, Suomen Ilmavoimien Historia 4. Helsinki, Finland: Tietoteos, 1975., p. 108.
↑Keskinen, Kalevi, Kari Stenman and Klaus Niska. Morane-Saulnier M.S. 406/Caudron C.714, Suomen Ilmavoimien Historia 4. Helsinki, Finland: Tietoteos, 1975., p. 109.
↑Pelletier, Alain. French Fighters of World War II. Carrollton, TX: Squadron/Signal Publications, Inc., 2002, p. 16.
↑Brindley, John. F. French Fighters of World War Two. Windsor, UK: Hylton Lacy Publishers Ltd., 1971., p. 46.
↑Botquin, Gaston. M.S.406 (Monografie Lotnicze No. 28) (in Polish). Gdańsk, Poland: AJ-Press, 1996., p. 48, 50, 53, 55, 64.
Kinijos Respublikos KOP 
Nepriklausomos Kroatijos valstybės KOP 
Prancūzijos KOP 
Laisvosios Prancūzijos KOP 
Viši Prancūzijos KOP .svg){kind=small}
Siamo karalystės KOP 
Suomijos KOP 
Šveicarijos KOP .svg){kind=small}
Turkijos KOP 
Liuftvafė
.jpg)
