Kas yra laisva programinė įranga?

Turite klausimą į kurį čia neatsakyta? Patikrinkite kuriuos nors iš mūsų kitų licencijavimo resursų arba susisiekite su atitikimo laboratorija licensing@fsf.org.

Laisvos programinės įrangos apibrėžimas

Laisvos programinės įrangos apibrėžimu pateikiami kriterijai, kuriais remiantis nustatoma ar konkreti programinės įrangos programa gali būti kvalifikuojama kaip laisva programinė įranga. Laikas nuo laiko, mes peržiūrim šį apibrėžimą, siekdami didesnio jo aiškumo arba atsakyti į subtilių problemų klausimus. Pakeitimų, kurie įtakoja laisvos programinės įrangos apibrėžimą, sąrašą pamatykite toliau pateiktame Istorijos skyriuje.

„Laisva programinė įranga“ reiškia programinę įrangą, kuria gerbiama naudotojų laisvė ir bendruomenė. Apytiksliai, tai reiškia, kad tie naudotojai turi laisvę leisti¹, kopijuoti, platinti, studijuoti, pakeisti ir patobulinti tokią programinę įrangą. Vadinasi, „laisva programinė įranga“ yra laisvės, o ne kainos reikalas. Šios koncepcijos suvokimui, jums reiktų mąstyti „laisva“ kaip „kalbos laisvė“, o ne kaip „nemokamas alus“. Kartais mes ją vadiname „libre² programinė įranga“ siekdami parodyti, kad mes mintyje neturime jos kainos nebuvimo.

Mes agituojame už šias laisves, nes visi jų yra verti. Su šiomis laisvėmis, naudotojai (ir individualiai, ir kolektyviai) valdo programą ir ką ji dėl jų daro. Kai naudotojai nevaldo programos, mes ją vadiname „nelaisva“ arba „nuosavybine“ programa. Nelaisva programa valdo naudotojus, o jos autorius³ valdo tą programą; tai tokią programą paverčia neteisingos galios instrumentu.

Programa yra laisva programinė įranga, jeigu tos programos naudotojai turi keturias esmines laisves.

• Laisvė leisti tą programą kaip jūs norite, bet kokiu tikslu (laisvė Nr. 0).
• Laisvė studijuoti kaip ta programa veikia ir pakeisti ją taip, kad ji jūsų kompiuteriją atlieka pagal jūsų pageidavimą (laisvė Nr. 1). Prieiga prie šaltinio kodo⁴ šiai yra išankstinė sąlyga.
• Laisvė išplatinti kopijas, kad jūs galėtumėte padėti savo kaimynui (laisvė Nr. 2).
• Laisvė platinti kitiems jūsų modifikuotų versijų kopijas (laisvė Nr. 3). Taip elgdamiesi, jūs visai bendruomenei galite suteikti galimybę patirti jūsų pakeitimų naudą. Prieiga prie šaltinio kodo šiai yra išankstinė sąlyga.

Programa yra laisva programinė įranga, jei ja naudotojams adekvačiai suteikiamos visos šios laisvės. Kitu atveju, ji yra nelaisva. Nors mes galime atskirti įvairias nelaisvas platinimo schemas pagal tai, kiek daug joms trūksta iki laisvų, mes jas visas laikome vienodai neetiškomis.

Bet kuriuo turimu scenarijumi, šios laisvės privalo priklausyti bet kokiam mūsų planuojamam naudoti, arba nukreipti kitus pasinaudoti, kodui. Pavyzdžiui, apsvarstykite programą A, kuri susitvarkymui su kai kuriais atvejais automatiškai paleidžia programą B. Jei mes planuojame platinti A tokią, kokia ji yra, tuo priimama, kad naudotojams reikės B, taigi, mums reikia nuspręsti ar abi A ir B yra laisvos. Tačiau, jei mes planuojame modifikuoti A taip, jog ji nenaudotų B, reikia, kad tik A būtų laisva; B mes galime ignoruoti.

Toliau šiame puslapyje⁵ paaiškinami tam tikri aspektai apie tai, kas konkrečias laisves paverčia adekvačiomis arba ne.

Laisvė platinti (laisvės Nr. 2 ir 3) reiškia, kad jūs galite laisvai išplatinti kopijas, modifikuotas arba ne, už ačiū arba už platinimo mokestį, bet kam, bet kur. Turint laisvę tai atlikti reiškia (tame tarpe ir kitus dalykus), kad jūs neturite atsiklausti arba sumokėti už leidimą tai atlikti.

Jūs taip pat turėtumėte turėti laisvę padaryti modifikacijas ir naudoti jas privačiai, savo paties darbui arba žaidimui, net neužsimenant, kad jos egzistuoja. Jei jūs paviešinsite savo pakeitimus, iš jūsų neturėtų būti reikalaujama konkrečiai kam nors pranešti arba kokiu nors konkrečiu būdu.

Laisvė leisti programą reiškia laisvę bet kuriam asmeniui arba organizacijai ją naudoti su bet kokia kompiuterine sistema, bet kokiam visapusiškam darbui ir tikslui, nereikalaujant bendrauti apie tai su jos autoriumi arba su bet kuriuo kitu konkrečiu asmeniu. Šia laisve svarbus yra jos naudotojo tikslas, o ne jos autoriaus tikslas; jūs, kaip naudotojas, esate laisvas leisti tą programą savo tikslais ir jeigu jūs platinate ją kažkam kitam, tas asmuo irgi yra laisvas leisti ją savo tikslais, bet jums nesuteikiama teisė to asmens apriboti jūsų tikslais.

Laisvė leisti programą taip, kaip norite, reiškia, kad jums nėra uždrausta arba trukdoma taip padaryti. Tai nesusiję su programos funkcionalumu, nei su jos naudingumu tam, ką jūs norite atlikti.

Laisvė išplatinti kopijas turi apimti dvejetainę arba vykdomąją programos formas, taip pat ir abiejų versijų, modifikuotos ir nemodifikuotos, šaltinio kodus. (Vykdomosios formos programų platinimas yra būtinas patogiai įdiegiamoms laisvoms operacinėms sistemoms.) Jei nėra jokių būdų tam tikrai programai sukurti dvejetainę arba vykdomąją formą (nes kai kurios kalbos⁶ nepalaiko reikiamos ypatybės), gerai, bet jūs turite turėti laisvę tokias formas išplatinti, jei surastumėte arba sukurtumėte būdą jas sukurti.

Siekiant, kad laisvės Nr. 1 ir 3 (laisvė padaryti pakeitimus ir laisvė pakeistas versijas paviešinti) būtų prasmingos, jūs turite turėti prieigą prie programos šaltinio kodo. Todėl, šaltinio kodo prieinamumas laisvai programinei įrangai yra būtina sąlyga. Užslėptas⁷ „šaltinio kodas“ nėra tikras šaltinio kodas ir nesiskaito šaltinio kodu.

Laisvė Nr. 1 apima laisvę jūsų pakeistą versiją naudoti vietoje originalios. Jei programa pristatyta su produktu, suprojektuotu leisti kažkieno kito modifikuotas versijas, bet neleidžia jūsų – praktika, žinoma kaip „tivoizacija“⁸ arba „įkalinimas“, arba (pagal jų praktikantų iškreiptą terminologiją) kaip „saugus užkrovimas“ – laisvė Nr. 1 tampa tuščiu apsimetinėjimu, o ne praktiška realybe. Šie dvejetainiai nėra laisva programinė įranga, net jei jų šaltinio kodai, kuriuos kompiliuojant jie sukurti, yra laisvi.

Vienas svarbus programos modifikavimo būdas yra prieinamų laisvų programinių žingsnių sekų rinkinių ir modulių apjungimas. Jei programos licencijoje įvardinta, kad jūs negalite tinkamai licencijuoto egzistuojančio modulio apjungti – pvz., jei ja reikalaujama, kad būtumėte autorių teisių bet kokiam jumis pridedamam kodui turėtoju – tada tokia licencija yra pernelyg suvaržanti, kad ją būtų galima kvalifikuoti laisva.

Laisvė Nr. 3 apima laisvę jūsų modifikuotas versijas išleisti laisva programine įranga. Laisva licencija gali taip pat būti leidžiami kiti jų išleidimo būdai; kitais žodžiais, ji neturi būti copyleft licencija. Tačiau, licencija kuria reikalaujama, kad modifikuotos versijos būtų nelaisvos, nekvalifikuojama laisva licencija.

Siekiant, kad šios laisvės būtų tikros, jos turi būti nuolatinės ir neatšaukiamos tol, kol jūs nedarote nieko blogo; jei programinės įrangos autorius turi galią atšaukti licenciją, arba prie jos nuostatų pridėti apribojimų retrospektyviai, be jokio jūsų blogo elgesio, kuris galėtų būti palaikytas priežastimi tokiems pokyčiams, tokia programinė įranga nėra laisva.

Tačiau, tam tikrų rūšių laisvos programinės įrangos platinimo pobūdžio taisyklės yra priimtinos, kai jos nesikerta su pagrindinėmis laisvėmis. Pavyzdžiui, copyleft (labai paprastai išsireiškiant) yra taisyklė, kuria, kai išplatinama programa, jūs negalite pridėti suvaržymų, kuriais kitiems žmonėms būtų paneigiamos pagrindinės laisvės. Ši taisyklė nesikerta su pagrindinėmis laisvėmis; ji jas apsaugo.

GNU projekte, mes naudojame copyleft, siekdami minėtas keturias laisves apsaugoti juridiškai, kad visi jomis galėtų pasinaudoti. Mes tikime, kad yra svarbios priežastys, dėl kurių yra geriau naudoti copyleft. Tačiau, ne copyleft laisva programinė įranga yra taip pat etiška. Pamatykite Laisvos programinės įrangos kategorijas apibrėžimui kaip „laisva programinė įranga“, „copyleft programinė įranga“ ir kitos programinės įrangos kategorijos yra tarpusavyje susijusios.

„Laisva programinė įranga“ nereiškia „nekomercinė“. Laisvą programą turi būti galima naudoti komercijai, komerciniam kūrimui ir komerciniam platinimui. Komercinis laisvos programinės įrangos kūrimas nebėra neįprastas; tokia laisva komercinė programinė įranga yra labai svarbi. Galbūt jūs sumokėjote pinigais, kad gautumėte laisvos programinės įrangos kopijas arba jūs kopijas gavote nemokamai. Nepaisant būdo kaip jūs gavote savo kopijas, jūs visada turite laisvę kopijuoti ir pakeisti tokią programinę įrangą, net kopijas parduoti.

Ar pakeitimas prilygsta patobulinimui yra subjektyvus reikalas. Jei jūsų teisė modifikuoti programą yra ribota, iš esmės, tik leidžiant pakeitimus, kuriuos kažkas kitas laiko patobulinimais, ta programa nėra laisva.

Tačiau, taisyklės apie tai, kaip supakuoti⁹ modifikuotą versiją yra priimtinos, jei jos ženkliai neapriboja jūsų laisvės išleisti modifikuotas versijas arba jūsų teisės padaryti modifikuotas versijas ir naudoti privačiai. Vadinasi, yra priimtina, kad licencija būtų iš jūsų reikalaujama pakeisti modifikuotos versijos pavadinimą, pašalinti logotipą arba pažymėti modifikacijas, kad jos yra jūsų. Kol šie reikalavimai nėra per daug apsunkinantys, kad jūs atgrasytų nuo jūsų pakeitimų išleidimo, jie yra priimtini; jūs jau atliekate kitus programos pakeitimus, tad kelių papildomų pakeitimų padarymas nesukels problemų.

Taisyklės, kad „jei jūs savo versiją padarote prieinamą tokiu būdu, jūs turite padaryti ją prieinamą ir tokiu būdu“ gali būti taip pat priimtinos, su tokia pačia sąlyga. Tokios priimtinos taisyklės pavyzdys: jeigu jūs išplatinote modifikuotą versiją ir ankstesnis autorius prašo jos kopijos, jūs turite vieną nusiųsti. (Pastebėkite, kad tokia taisyklė vis tiek jums palieka pasirinkimą ar aplamai platinti jūsų versiją.) Taisyklės, kuriomis reikalaujama pateikti jūsų paviešintų naudotojams versijų šaltinio kodus, taip pat yra priimtinos.

Specifinė problema atsiranda, kai licencija reikalaujama pakeisti pavadinimą, kuriuo programa bus iškviečiama kitomis programomis. Tai efektyviai apsunkina jūsų pakeistos versijos, kuri gali pakeisti originalią, kai iškviečiama tomis kitomis programomis, išleidimą. Tokio tipo reikalavimas yra priimtinas tik tada, jeigu yra tinkamas pseudonimų sukūrimo sprendimas, kuris jums sudaro galimybę nurodyti originalios programos pavadinimą, kaip modifikuotos versijos pseudonimą.

Kartais vyriausybė eksportuoja valdymo reglamentus ir prekybos sankcijos gali apriboti jūsų laisvę tarptautiniu mastu platinti programų kopijas. Programinės įrangos autoriai neturi galios panaikinti arba apeiti šių suvaržymų, bet ką jie gali ir turi daryti, tai atsisakyti jų pritaikymo programos naudojimo sąlygoms. Tokiu būdu, tie suvaržymai nepaveiks veiklų ir žmonių už tų vyriausybių jurisdikcijų ribų. Vadinasi, kaip būtina sąlyga bet kurios iš esminių laisvių naudojimui, laisvos programinės įrangos licencijomis neturi būti reikalaujama vadovautis bet kokiais nemažareikšmiais eksporto reglamentais.

Vien tik paminint eksporto reglamentų egzistavimą, neįrašant jų pačios licencijos sąlyga, yra priimtina, nes tai naudotojų nesuvaržo. Jei eksporto reglamentas laisvai programinei įrangai yra faktiškai mažareikšmis, tada jo sąlyginis reikalavimas nėra aktuali problema; tačiau, yra potenciali problema, nes vėlesnis eksporto teisės pakeitimas galėtų padaryti tą reikalavimą nemažareikšmiu ir, vadinasi, paversti programinę įrangą nelaisva.

Laisva licencija galima nereikalauti atitikimo nelaisvai programos licencijai. Vadinasi, pavyzdžiui, jei licencija reikalaujama, kad jūs vadovautumėtės „visų jūsų naudojamų programų“ licencijomis, tuo atveju, kai naudotojas leidžia nelaisvas programas, jau reikėtų atitikimo tų nelaisvų programų licencijoms; tai padaro tokią licenciją nelaisva.

Laisva licencija yra priimtina nurodyti kurios jurisdikcijos teisė taikoma arba kur turi būti teisiamasi, arba abu.

Dauguma laisvos programinės įrangos licencijų yra paremtos autorių teisėmis ir egzistuoja ribos, kokių tipų reikalavimus autorių teisėmis galima sudaryti. Jei autorių teisėmis paremta licencija gerbiama laisvė anksčiau įvardintais būdais, mažai tikėtina, kad iškils kokio nors kitokio pobūdžio problema, kurios mes niekada nesitikėjome (nors taip kartais atsitinka). Tačiau, kai kurios laisvos programinės įrangos licencijos yra paremtos sutartimis, o sutartimis galima sudaryti įmanomų suvaržymų, kurie būtų daug didesnės apimties. Tai reiškia, kad egzistuoja daug įmanomų būdų, kuriais tokia licencija gali būti nepriimtinai suvaržanti ir nelaisva.

Mes negalime išvardinti visų būdų, kuriais taip galėtų atsitikti. Jei sutartimi paremta licencija naudotojas suvaržomas neįprastu būdu, kuriuo autorių teisėmis paremtos licencijos negali suvaržyti, ir kuri čia nėra paminėta legalia, mes turėsime apie tai pagalvoti ir greičiausiai prieisime prie išvados, kad ji yra nelaisva.

Kai kalbama apie laisvą programinę įrangą, geriausia vengti tokių terminų kaip „atiduodama“ arba „nemokamai“ vartojimo, nes tie terminai netiesiogiai reiškia, kad problema yra pinigai, o ne laisvė. Kai kurie plačiai vartojami terminai, pavyzdžiui, „piratavimas“, yra sudėtinės dalys nuomonių, kurių mes tikimės jūs neparemsite. Pamatykite diskusiją Klaidinantys žodžiai ir frazės, kurių verta vengti apie šiuos terminus. Mes taip pat turime sąrašą tinkamų „laisva programinė įranga“ vertimų į įvairias kalbas.

Pabaigai, pastebėkite, kad kriterijus, tokius kaip pateikti šiame laisvos programinės įrangos apibrėžime, reikia interpretuoti atsargiai apmąstant. Siekiant nuspręsti ar konkreti programinės įrangos licencija gali būti kvalifikuojama kaip laisvos programinės įrangos licencija, mes ją vertiname remdamiesi šiais kriterijais, siekdami nustatyti ar ji atitinka jų dvasią ir kokie tiksliai yra žodžiai. Jei į licenciją įtraukti nesąžiningi suvaržymai, mes ją atmetame, net jei šiuose kriterijuose mes nenumatėme tokios problemos. Kartais licencijos reikalavimu iškeliama problema, kuriai būtinas platus apmąstymas, įskaitant diskusijas su teisininku, prieš tai, kai mes galėsime nuspręsti ar tas reikalavimas yra priimtinas. Kai mes prieiname prie išvados dėl naujos problemos, mes dažnai atnaujiname šiuos kriterijus, kad būtų galima lengviau įžvelgti kodėl tam tikros licencijos kvalifikuojamos arba ne.

Jei jums įdomu ar kuri nors konkreti licencija kvalifikuojama kaip laisvos programinės įrangos licencija, pamatykite mūsų licencijų sąrašą. Jei jums rūpima licencija nėra ten pateikta, jūs galite mūsų apie ją paklausti mums atsiųsdami el. laišką į <licensing@gnu.org>.

Jei jūs svarstote parašyti naują licenciją, prašome pirmiausia susisiekite su Laisvos programinės įrangos fondu parašydami tuo adresu. Skirtingų laisvos programinės įrangos licencijų paplitimas reiškia daugiau darbo naudotojams, kad suprastų tas licencijas; mes galbūt galime jums padėti surasti egzistuojančią laisvos programinės įrangos licenciją, kuri atitinka jūsų poreikius.

Jei tai neįmanoma, jei jums tikrai reikia naujos licencijos, su mūsų pagalba jūs galite užsitikrinti, kad ši licencija iš tikrųjų yra laisvos programinės įrangos licencija ir išvengti įvairių praktinių problemų.

Už programinės įrangos

Programinės įrangos vadovėliai turi būti laisvi, dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių programinė įranga turi būti laisva ir todėl, kad vadovėliai, iš esmės, yra tos programinės įrangos dalis.

Tie patys argumentai taip pat logiškai tinka ir kitų tipų praktinio naudojimo darbams – t. y. darbams, kurie sudaro naudingas žinias, tokie kaip edukaciniai darbai ir cituojamieji darbai. Vikipedija yra žinomiausias pavyzdys.

Bet kokio tipo darbas gali būti laisvas ir šis laisvos programinės įrangos apibrėžimas buvo išplėstas būti laisvų kultūrinių darbų apibrėžimu, taikytinu bet kokio tipo darbams.

Atviras šaltinis?

Kita grupė naudoja terminą „atviras šaltinis“, reiškiantį kažką artimo (bet ne identišką) „laisva programinė įranga“. Mes teikiame pirmenybę terminui „laisva programinė įranga“, nes, kai vieną kartą jūs išgirdote, kad jis siejasi su laisve, o ne su kaina, juo kviečiama mąstyti apie laisvę. Žodis „atviras“ niekada nesiejamas su laisve.

Istorija

Laikas nuo laiko, mes peržiūrime šį Laisvos programinės įrangos apibrėžimą. Toliau pateikiami esminiai pakeitimai, kartu su nuorodomis, kuriomis tiksliai parodoma kas buvo pakeista.

• Versija 1.141: paaiškinti kuris kodas reikia, kad būtų laisvas.
• Versija 1.135: kiekvieną kartą įvardinti, kad laisvė Nr. 0 yra laisvė leisti programą taip, kaip jūs pageidaujate.
• Versija 1.134: laisvė Nr. 0 nėra programos funkcionalumo reikalas.
• Versija 1.131: laisva licencija gali būti nereikalaujama atitikimo kitos programos nelaisvai licencijai.
• Versija 1.129: aiškiai išsireikšti, kad teisės pasirinkimas ir forumo specifikacijų pasirinkimas yra leidžiami. (Mūsų politika visada buvo tokia.)
• Versija 1.122: eksporto valdymo reikalavimas, jei šis reikalavimas nėra mažareikšmis, yra tikra problema; kitu atveju, tai tik potenciali problema.
• Versija 1.118: paaiškinimas: problema yra jūsų teisės modifikuoti ribos, o ne kokias modifikacijas jūs padarėte. Modifikacijos taip pat nėra apribotos „patobulinimais“.
• Versija 1.111: paaiškinti 1.77 įvardinant, kad tik retrospektyvūs suvaržymai yra nepriimtini. Autorių teisių turėtojai visada gali suteikti papildomą leidimą darbo naudojimui, tą darbą tuo pačiu metu išleisdami kitu būdu.
• Versija 1.105: paminėti, trumpame laisvės Nr. 1 teiginyje, akcentą (jau pateiktas versijoje 1.80), kad ji apima jūsų modifikuotos versijos realų naudojimą jūsų kompiuterijai.
• Versija 1.92: paaiškinti, kad užslėptas kodas nėra kvalifikuojamas šaltinio kodu.
• Versija 1.90: paaiškinti, kad laisvė Nr. 3 reiškia teisę platinti jūsų paties modifikuotos arba patobulintos versijos kopijas, o ne teisę dalyvauti kažkieno kito kūrimo projekte.
• Versija 1.89: laisvė Nr. 3 apima teisę modifikuotas versijas išleisti laisva programine įranga.
• Versija 1.80: laisvė Nr. 1 turi būti praktiška, o ne tik teorine; t. y., jokios tivoizacijos.
• Versija 1.77: paaiškinti, kad visi retrospektyvūs licencijos pakeitimai yra nepriimtini, net jei tai nėra apibrėžta išbaigtu pakeitimu.
• Versija 1.74: keturi akcentų paaiškinimai nėra pakankamai konkretūs arba yra išreikšti tam tikrose vietose, tačiau nėra paminėti visur.
  • "Patobulinimai" nereiškia, kad licencija gali būti reikšmingai ribojama kokių tipų modifikuotas versijas jūs galite išleisti. Laisvė Nr. 3 apima modifikuotų versijų platinimą, o ne tik pakeitimus.
  • Teise apjungti egzistuojančius modulius turimi mintyje tie, kurie yra tinkamai licencijuoti.
  • Aiškiai įvardinti akcento apie eksporto valdymą išvadą.
  • Licencijos pakeitimo sudarymas prilygsta senos licencijos atšaukimui.
• Versija 1.57: pridėti „Už programinės įrangos“ skyrių.
• Versija 1.46: paaiškinti kieno tikslas, laisve leisti programą bet kokiu tikslu, yra svarbus.
• Versija 1.41: paaiškinti įvardijimą apie sutartimi paremtas licencijas.
• Versija 1.40: paaiškinti, kad laisva licencija jums turi būti leidžiama savo modifikacijų sukūrimui naudotis kita prieinama laisva programine įranga.
• Versija 1.39: pastebėti priimtinumą, kad licencija būtų iš jūsų reikalaujama pateikti programinės įrangos versijų, kurias jūs padedate viešam naudojimui, šaltinius.
• Versija 1.31: pastebėti priimtinumą, kad licencija būtų iš jūsų reikalaujama save įvardinti modifikacijų autoriumi. Kiti nežymūs paaiškinimai visame tekste.
• Versija 1.23: panagrinėti potencialias problemas, susijusias su sutartimi paremtomis licencijomis.
• Versija 1.16: paaiškinti kodėl dvejetainių platinimas yra svarbus.
• Versija 1.11: pastebėti, kad laisva licencija galima iš jūsų reikalauti atsiųsti jūsų platinamų versijų kopijas autoriui.

Anksčiau paminėtų versijų numeriuose yra tarpų, nes šiame puslapyje yra kitų pakeitimų, kurie neįtakoja apibrėžimo arba jo interpretacijų. Pavyzdžiui, į tą sąrašą neįtraukti nukrypimų nuo temos, formatavimo, gramatikos, skyrybos arba kitų puslapio dalių pakeitimai. Jūs galite peržiūrėti visą šio puslapio pakeitimų sąrašą per cvsweb sąsają.