Vasario 13

• Pelenų diena (1991, 2002, 2013).

Algauda – Algaudas – Benigna – Benignas – Eisra – Kotryna – Loreta – Putaviras – Putviras – Ugnė – Ugnius

• 1705 – Palangos mūšis.
• 1706 – Alytaus mūšis.
• 1919 – ant Alytaus tilto kautynėse su bolševikais žuvo pirmasis Lietuvos savanoris karininkas Antanas Juozapavičius.
• 1945 – atnaujinta Lietuvos mokslų akademijos veikla, pirmininku paskirtas akademikas Juozas Matulis.
• 1991 – Vilniuje lankėsi JAV Kongreso delegacija. Kongresmenai rinko informaciją apie padėtį Lietuvoje, susitiko su šalies vadovais.
• 1995 – įsteigtos prezidentų Kazimiero Griniaus, Aleksandro Stulginskio ir Antano Smetonos vardinės stipendijos, kurios skiriamos talentingiems ir labiausiai pasižymėjusiems studentams.

• 1777 m.:
  • Juozapas Fedoravičius, Lietuvos kunigas, pedagogas, botanikas floristas (m. 1860 m.).
  • Juozapas Oleškevičius, tapytojas. (m. 1830 m.).
• 1862 m. – Vladimiras Zubovas, Platono Zubovo, po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo gavusio valdyti Šiaulių ekonomiją, tiesioginis palikuonis, dvarininkas ir revoliucionierius, ūkininkas, agronomas, lietuviškos spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas (m. 1933 m.).
• 1868 m. – Kostas Jagminas, Lietuvos kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (m. 1896 m.).
• 1870 m. – Antanas Kaupas, vertėjas, spaudos darbuotojas, kunigas. (m. 1913 m.).
• 1871 m. – Pranas Jodelė, žymiausias nepriklausomos Lietuvos chemikas technologas, profesorius, VDU rektorius (m. 1955 m.).
• 1884 m. – Blažiejus Česnys, Lietuvos kunigas, teologas. Lietuvos katalikų mokslų akademijos narys (m. 1944 m.).
• 1891 m. – Ignas Lapienis, pedagogas, rašytojas prozininkas (m. 1960 m.).
• 1894 m. – Antanas Juozapavičius, pirmasis Lietuvos kariuomenės karininkas, žuvęs už Lietuvos nepriklausomybę (m. 1919 m.).
• 1904 m. – Jonas Dagys, Lietuvos mokslininkas, ekonomistas (m. 1983 m.).
• 1906 m. – Adolfas Šapoka, lietuvių istorikas, vienas 1936 m. veikalo „Lietuvos istorija“ autorių ir redaktorius (m. 1961 m.).
• 1914 m. – Feliksas Bieliauskas, Lietuvos TSR valstybės ir visuomenės veikėjas, pulkininkas (m. 1985 m.).
• 1928 m.:
  • Aldona Ličkutė-Jusionienė, Lietuvos dailininkė keramikė (m. 2007 m.).
  • Jeronimas Čiuplys, Lietuvos kino dailininkas, scenografas, tapytojas, akvarelistas (m. 1999 m.).
• 1931 m. – Adomas Pranas Druktenis, Lietuvos kalbininkas, vertėjas.
• 1932 m. – Liudvika Marija Adomavičiūtė, Lietuvos teatro aktorė.
• 1948 m. – Giedrius Kazimierėnas, Lietuvos tapytojas.
• 1952 m. – Genoveita Krasauskienė, Lietuvos ir Palangos savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1953 m. – Kristina Kazlauskaitė, Lietuvos teatro ir televizijos aktorė.
• 1958 m. – Dalia Gaspariūnienė-Kremenskaitė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1961 m. – Rolandas Daugėla, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1963 m. – Daiva Rutkevičienė, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1964 m. – Rimantas Gricius, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1972 m.:
  • Deimantas Bička, Lietuvos futbolininkas saugas.
  • Virgilijus Alekna, lietuvių atletas, disko metikas, 2000 m. ir 2004 m. vasaros Olimpinių žaidynių laimėtojas.
• 1978 m. – Viktoras Diawara, Lietuvos dainininkas ir prodiuseris. „Skamp“ grupės bei „LT United“ projekto narys.

• 1756 – Kristupas Danielius Hasenšteinas, kunigas, eiliuotojas, išleidęs karo su prancūzais dainų rinkinį, Napoleono karų aprašymus;
• 1923 – profesorius Edvardas Ramanauskas, Vilniaus Universiteto Chemijos fakulteto dekanas (m. 1988).

• 1626 m. – Mikalojus Kiška, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir Lietuvos katalikų bažnyčios veikėjas (g. 1584 m.).
• 1919 m. – Antanas Juozapavičius, pirmasis Lietuvos kariuomenės karininkas, žuvęs už Lietuvos nepriklausomybę (g. 1894 m.).
• 1944 m.:
  • Adomas Jasenauskas, Lietuvos kunigas, spaudos darbuotojas (g. 1884 m.).
  • Stanislovas Kuizinas, Lietuvos kultūros, karinis ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, pulkininkas leitenantas (1930 m.) (g. 1881 m.).
• 1963 m. – Elena Kutorgienė-Buivydaitė, Lietuvos akių ligų gydytoja, visuomenės veikėja (g. 1888 m.).
• 1986 m. – Feliksas Bielinskis, Lietuvos inžinierius architektas, kraštotyrininkas (g. 1904 m.).
• 1994 m.:
  • Stasys Kutkevičius, Lietuvos chemikas organikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, (g. 1925 m.).
  • Steponas Briedis, teisininkas, Amerikos lietuvių visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1900 m.).
• 2003 m. – Vladas Pavilonis, Lietuvos teisėtyrininkas penalistas, Vilniaus universiteto profesorius, LR Konstitucinio Teismo teisėjas, teismo pirmininkas (1999–2002 m.) (g. 1932 m.).
• 2007 m.:
  • Henrikas Kęstutis Šilgalis, architektas (g. 1944 m.).
  • Liūtas Mockūnas, inžinierius, žurnalistas, publicistas, Santaros-Šviesos federacijos narys, „Akiračių“ redaktorius (g. 1934 m.).
• 2021 m. – Bronius Raguotis, Lietuvos žurnalistikos pedagogas, spaudos, literatūros istorikas (g. 1929 m.).
• 2022 m.:
  • Mykolas Abarius, lietuvių inžinierius, visuomeninės veikėjas (g. 1926 m.).^[1]
  • Romas Burba, Lietuvos žurnalistas (g. 1957 m.).^[2]

• 962 – Šventosios Romos imperijos imperatorius Otonas I ir Romos popiežius Jonas XII pasirašė Diploma Ottonianum, kuriuo popiežius buvo pripažintas Romos valdovu.^[3]
• 1633 – Galileo Galilėjus atvyko į Romą stoti prieš inkviziciją.^[4]
• 1895 – broliai Lui ir Augustas Liumjerai sukūrė pirmąjį kino aparatą;
• 1913 – 13-asis Dalai Lama paskelbė Tibeto nepriklausomybę.
• 1917 – suimta garsioji olandų šnipė ir šokėja Mata Hari;
• 1920 – JAV įkurta Nacionalinė negrų lyga (Negro National League) – segregacijos laikotarpio juodaodžių beisbolo lyga. Panaikinta 1931 m.
• 1945 – Antrasis pasaulinis karas – sąjungininkų aviacija visiškai sugriovė Drezdeno miestą.
• 1946 – Pentagonas paskelbė apie pirmojo skaitmeninio kompiuterio sukūrimą;
• 1959 – pradėtos pardavinėti lėlės Barbės;
• 1960 – Prancūzija išbandė pirmą atominę bombą.
• 1974 – iš SSRS deportuotas Nobelio premijos laureatas Aleksandras Solženycinas.
• 1984 – Konstantinas Černenko tapo TSKP CK pirmuoju sekretoriumi.
• 1989 – SSSR kariuomenė pasitraukė iš Afganistano sostinės Kabulo.
• 1990 – pasiektas susitarimas dėl Vokietijos susivienijimo.
• 1996 – komunistai pradėjo Nepalo pilietinį karą.
• 2017 – Kvala Lumpūro tarptautiniame oro uoste nužudytas Šiaurės Korėjos diktatoriaus Kim Jong Uno brolis Kim Jong Nam.
• 2019 – NASA oficialiai paskelbė beveik 15 metų trukusios marsaeigio „Opportunity“ misijos pabaigą.

• 1599 m. – Aleksandras VII, 238-asis Romos katalikų bažnyčios popiežius. Popiežius nuo 1655 m. balandžio 7 d. iki mirties (m. 1667 m.).
• 1683 m. – Džiovanis Piaceta, italų dalininkas (m. 1754 m.)
• 1743 m. – Džozefas Banksas, anglų gamtininkas, botanikas ir gamtos mokslų globėjas (m. 1820 m.).
• 1766 m. – Tomas Maltusas, žymus anglų demografas ir ekonomistas (m. 1834 m.).
• 1769 m. – Ivanas Krylovas, garsus rusų poetas, pagarsėjęs savo pasakėčiomis (m. 1844 m.).
• 1873 m. – Fiodoras Šaliapinas, vienas garsiausių rusų operos dainininkų, bosas (m. 1938 m.).
• 1877 m. – Jazepas Medinis, latvių kompozitorius, dirigentas (m. 1947 m.).
• 1903 m.:
  • Anatolijus Aleksandrovas, tarybinis fizikas, TSRS Mokslų akademijos narys nuo 1953 m., TSRS Mokslų akademijos prezidentas (1975–1986 m.), triskart Socialistinio darbo didvyris (1954, 1960 ir 1973 m.), Lenino premijos (1959 m.), keturiskart Stalino premijos (1942, 1949, 1951 ir 1953 m.) laureatas. Vienas iš tarybinės atominės energetikos pradininkų. Svarbiausi A. Aleksandrovo moksliniai darbai buvo atominės fizikos, kietųjų kūnų fizikos ir polimerų fizikos srityje (m. 1994 m.).
  • Georgijus Berijevas, tarybinis aviakonstruktorius, inžinerinės techninės tarnybos generolas majoras (nuo 1951 m.) (m. 1979 m.).
• 1938 m. – Karmela Koren, Izraelio dainininkė ir aktorė (m. 2022 m.).
• 1939 m. – Romanas Apsitis, latvių teisininkas, teisės istorikas, teisėjas, buvęs ombudsmenas, politinis veikėjas, teisingumo ministras (m. 2022 m.).
• 1953 m. – Thomas W. Kappl, vokiečių teisininkas, antstolis, Europos antstolių savivaldos veikėjas.
• 1960 m. – Pierluidžis Kolina, buvęs tarptautinės kategorijos Italijos futbolo teisėjas, dabar UEFA teisėjų komiteto narys ir tarptautinės futbolo teisėjų asociacijos konsultantas.
• 1964 m. – Csaba László, yra vengrų futbolo treneris, buvęs futbolininkas.
• 1974 m. – Robertas Pyteris Williamsas, Anglijos dainininkas. Jo karjera prasidėjo vaikinų grupėje „Take That" 1990 metais, 1995 jis paliko grupę ir pradėjo solo karjerą, po to kai su grupe pardavė 25 milijonus įrašų.
• 1979 m.:
  • Mena Suvari, JAV aktorė, modelis, dizainerė, geriausiai žinoma Angelos vaidmeniu dramoje Amerikietiškos grožybės 1999 metais.
  • Rafaelis Markesas Alvaresas, futbolininkas, Meksikos rinktinės kapitonas, New York Red Bulls klubo gynėjas.
• 1980 m. – Sebastianas Kelas, vokiečių futbolininkas, Vokietijos rinktinės ir Dortmundo „Borussia“ klubo saugas.
• 1987 m. – Eljero Elia, profesionalus futbolininkas, Nyderlandų rinktinės ir Hamburgo SV klubo puolėjas. Anksčiau per savo karjerą yra žaidęs Hagos ADO ir Endšedės „Twente“ komandose.
• 1990 m. – Kisean Anderson, jamaikiečių kilmės atlikėjas.

• 721 m. – Chliperikas II (Chilperic II), frankų karalius (g. 672 m.)
• 1021 m. – Al-Hakim bi-Amr Allah, Fatimidų kalifato kalifas (g. 985)
• 1130 m. – Honorijus II, popiežius nuo 1124 m. gruodžio 21 d. iki mirties (g. 1036 m.).
• 1141 m. – Bela II Aklasis, 1131–1141 m. Vengrijos karalius (g. 1108 m.).
• 1332 m. – Andronikas II Paleologas, 1282–1328 m. Bizantijos imperatorius (g. 1259 m.).
• 1571 m. – Benvenutas Čelinis, italų skulptorius, juvelyras ir rašytojas (g. 1500 m.).
• 1660 m. – Karolis X Gustavas, 1654–1660 m. Švedijos karalius (g. 1622 m.).
• 1980 m. – David Janssen, amerikiečių aktorius (g. 1931 m.).
• 2018 m. – Danijos princas Henrikas (g. 1934 m.)
• 2022 m. – Aledas Robertsas, Velso politikas (g. 1962 m.).^[5]