Ali I Abdal Hasanas

Ali I Abdal Hasanas (abū al-ḥasan `alīy ben `uθmān, arab.: أبو الحسن علي بن عثمان, g. 1297 m. – m. 1351 m. gegužės 24 d.) – nuo 1331 m. Marinidų dinastijos Maroko sultonas.

Ali I-is Abdal Hasanas buvo Abu Saido Usmano II-jo sūnus.

Ali I-is Abdal Hasanas buvo dalykiškas, valingas ir karingas valdovas. 1333 m. Granados valdovo Mahometo IV prašymu, išsilaipino prie Alchesiraso ir užėmė Gibraltarą. 1335 m. atnaujino karą su Tlemsenu ir beveik po trejų metų miesto apsupties, 1337 m. šturmu Tlemseną užėmė. Alžyro valdovas Abu Tašminas I-is (Abu Tashufin I) žuvo, tad šalis atiteko Marinidams. 1337 m. jis vedė Hafsidų dinastijos (Hafsid dynasty) Tuniso valdovo Abu Jahijos Abu Bakro II-jo dukrą. 1340 m. balandžio 5 d. Ali I-is jūrų mūšyje prie Gibraltaro nugalėjo krikščionis ir apsupo Tarifą, bet spalio 30 d. pralaimėjo mūšį prie Rio Salado^[1] (Battle of Rio Salado) jungtinei Portugalijos ir Ispanijos armijai. Po Tuniso valdovo Abu Jahijos Abu Bakro II-jo mirties, 1347 m. rugsėjo 15 d. Ali I-is užėmė Tunisą. Bet 1348 m. balandį vietinės arabų gentys sukilo ir Ali I-is buvo apsuptas Kairuane. Didelių pastangų dėka, jam pavyko jūra pabėgti iš Tuniso į Alžyrą. Čia Ali I-jį pasiekė žinia, kad jo sūnus Abu Inanas Farisas pasiskelbė Maroko sultonu. Neįleistas į šalį Ali I-is Abdal Hasanas apsistojo Sidžilmase. 1350 m. sūnus Farisas pradėjo karą prieš tėvą ir nugalėjo jį prie Um ar-Rbijos krantų. Ali I-is pabėgo į Atlaso kalnus, čia jis atsisakė sosto, o 1351 m. gegužės 24 d. mirė nuo gangrenos.

• Istorinis žodynas Archyvuota kopija 2008-01-25 iš Wayback Machine projekto.
• Musulmonų vadovai