Badenas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kitos reikšmės – Badenas (reikšmės).

Vokietijos istorinis regionas: Badenas (Baden)
Vieta	Švabija
Istorinės valstybės	markgrafystė, kunigaikštystė, respublika

Švabijos istorija
Germanija: Svebai > Alemanai
Alemanija
Frankų imperija
Švabijos kunigaikštystė
Šventoji Romos imperija
Konradinai > Hohenštaufenai
Švabijos imperinė apygarda
Reino konfederacija > Vokietijos imperija:
Badenas, Viurtembergas, Hohencolernas
Veimaro Respublika:
Badenas, Viurtembergas, Hohencolernas
Trečiasis Reichas
Vokietija (Badenas-Viurtembergas)
Svarbiausi regionai:
Badenas, Viurtembergas, Hohencolernas

Badenas – istorinis regionas pietvakarių Vokietijoje, dešiniajame Reino krante. Jis yra dalis didesnio Švabijos regiono ir užima vakariausią jo dalį.

Senoji Badeno teritorijos istorija neatsiejamai susijusi su Švabijos istorija. Romos laikais ši teritorija vadinta agri decumates. Vėliau įėjo į alemanų valstybę (Alemaniją, 406 m. pateko frankų valdžion. Vėliau čia klestėjo Švabijos kunigaikštystė.

Pagrindinis straipsnis – Badeno markgrafystė.

Suirus iki tol egzistavusiai Švabijos kunigaikštystei, ilgą laiką truko Švabijos susiskaldymas, kurio metu visame regione egzistavo daugybė smulkių valstybėlių. Tarp jų buvo XII a. susikūrusi Badeno markgrafystė, kuri užėmė labai nedidelę teritoriją. Pirmuoju markgrafu save vadino Hermanas II (m. 1130), kuris įsikūrė Badene apie 1100 m., tačiau tikrasis markgrafystės įkūrėjas buvo Rudolfas I (m. 1288) iš Zaehringenų dinastijos.

1527 m. Badeno valdančioji šeima suskilo į dvi šakas. Viena iš jų perėjo į protestantizmą ir nuolat kovojo su kita dinastine šaka. Bernhardas III (m. 1537) įvedė Badene protestantizmą, bet jo vaikaitis Pilypas II (m. 1588) atgaivino katalikybę. Trisdešimties metų karas ir karas dėl Pfalco palikimo labai nualino kraštą. 1715 m. Karolis III Vilhelmas (m. 1738) įkūrė Karslruės pilį ir pavertė ją valstybės sostine. 1771 m. Badenas vėl buvo suvienytas.

Pagrindinis straipsnis – Badeno didžioji kunigaikštystė.

1803-6 m. po Šventosios Romos imperijos panaikinimo valstybė teritoriškai labai išsiplėtė ir 1819 m. tapo Badeno didžiąja kunigaikštyste, kuri išliko suverenia valstybe iki prijungimo prie Vokietijos imperijos 1871 m. Jos valdyta teritorija ir sutampa su Badeno regiono istorija. Tuo metu visa Švabija buvo padalinta tarp trijų didelių valstybių, iš kurių viena buvo Badenas.

Šiaurėje ši valstybė ribojosi su Bavarijos karalyste ir Heseno-Darmštato didžiąja kunigaikštyste, vakaruose Reinas Badeną skyrė nuo Bavarijos Reino Palatinato ir Elzaso (dabartinėje Prancūzijoje), pietuose ribojosi su Šveicarija, o rytuose su Viurtembergo karalyste ir Hohencolernų-Zigmaringeno kunigaikštyste.

Pagrindinis straipsnis – Badeno respublika.

Iki 1918 m. oficialiai liko didžiąja kunigaikštyste, po to tapo Veimaro respublikos dalimi kaip Badeno respublika.

Po Antrojo pasaulinio karo, Badeno regionas buvo administraciškai padalintas. 1945 m. prancūzų karinė valdžia iš Pietinės buvusio Badeno dalies su sostine Freiburge sukūrė Pietų Badeno žemę. Ši pietinė Badeno dalis jos 1947 m. konstitucijoje buvo paskelbta tikrąja Badeno teisių perėmėja. Šiaurinė Badeno dalis buvo sujungta su šiaurine Viurtembergo dalimi ir įėjo į amerikiečių okupacinę zoną ir sudarė Viurtembergo-Badeno žemę. Abi šios žemės tapo Vakarų Vokietijos dalimis 1949 m.

1952 m. Pietų Badenas buvo sujungtas su Viurtembergu-Badenu ir Viurtembergu-Hohencolernu (pietų Viurtembergas ir buvęs Prūsijos eksklavas Hohencolernas) ir sukurta nauja Badeno-Viurtembergo žemė.