Pereiti prie turinio

Bedarbis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bedarbisžmogus, neturintis darbo. Nedarbo lygis yra vienas iš makroekonomikos rodiklių (parodo, koks yra nedarbas). Užimtumo koeficientas nurodo nuošimtį žmonių nuo bendro žmonių skaičiaus.

Pagal Lietuvos įstatymus bedarbiai – nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, kurie nesimoko pagal dieninę ar nuolatinę mokymo formą, įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravo teritorinėje darbo biržoje kaip darbo ieškantys asmenys ir yra pasirengę dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (LR užimtumo rėmimo įstatymas, 2str. 3 str.)[1]

Bedarbio teisės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Užsiregistravus gyvenamosios vietos darbo biržoje, Užimtumo rėmimo įstatymo, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo ir Sveikatos draudimo įstatymo numatytais atvejais bedarbiai turi teisę[2]:

  • į nemokamas profesinio orientavimo paslaugas;
  • nemokamai gauti informaciją apie laisvas darbo vietas;
  • į nemokamas darbo biržos paslaugas įsidarbinant;
  • į nemokamą profesinį mokymą nedarbo atveju arba gavus įspėjimą apie atleidimą iš darbo;
  • galimybę nedarbo atveju dirbti viešuosius ir kitus iš užimtumo fondo remiamus darbus;
  • į finansinę pagalbą, jeigu organizuojate savo verslą;
  • nemokamai gauti konsultacijas apie galimybę išvykti stažuotis arba įsidarbinti užsienyje;
  • į nedarbo draudimo išmoką;
  • į sveikatos draudimą.

Bedarbio psichologija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmonės, kurie dėl tam tikrų priežasčių neieško darbo, vadinami asmenimis, „neįeinančiais į darbo rinką“. Jei žmogus neieško, jis vadinamas nusivylusiu bedarbiu.

Bedarbio psichologijos fazės (pagal Jahodos ir Lazarsfeldo psichologiniame modelį):

  1. Antipatija nedarbui – prabudimas, nuotaikos pasikeitimas, emocinis nestabilumas
  2. Šokas po darbo praradimo – nesaugumo, skriaudos pajautimas, ateities baimė
  3. Optimizmas – atostogų efektas, nusprendžiama, kad situacija laikina, aktyvumas, tikėjimas sėkme
  4. Pesimizmas ir pasidavimas – pesimistinės emocinės reakcijos, problemos (sveikatos, finansinės ir kt.)
  5. Susitaikymas ir apatija, prisitaikymas prie situacijos – beviltiškumo pajutimas, atsiribojimas nuo bendruomenės, gyvenimo ir interesų pasikeitimas.