Bukovina

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Ukrainos istorinis regionas: Bucovina / Буковина
Šalis	Rumunija (Sučavos apskritis), Ukraina (Černivcių sritis)
Herbas
Tautos	rumunai, ukrainiečiai
Miestai	Černivciai, Sučava
Bukovina istorinis regionas Rumunijos ir Ukrainos sudėtyje

Bukovina (rumun. Bucovina, ukr. Буковина, vok. Buchenland) – istorinė sritis dabartinės Rumunijos ir Ukrainos teritorijose, tarp Karpatų kalnų ir Dniestro vidurupio,^[1] buvusio istorinio regiono – Moldavijos kunigaikštystės – dalis.

Dabartiniais laikais Bukovinos šiaurinę dalį apima Ukrainos Černivcių srities didesnioji vakarinė dalis, o Rumunijoje pietinę Bukovinos dalį apima Sučavos apskrities didesnioji šiaurės vakarinė dalis, įskaitant Sučavos miestą. Į rytus nuo Bukovinos yra Besarabijos, o šiaurės vakaruose – Galicijos istorinė sritis. Bukovinos istorinis regionas pietvakariuose ribojasi su Transilvanija. Didesniąją pietvakarių dalį apima Rytų Karpatų kalnai.

Pavadinimas slaviškos kilmės (rus. k. бук 'bukas'). Pavadinimas pradėtas oficialiai vartoti tik nuo 1775 m., kai teritorija atiteko Austrijos Habsburgams.

Romos imperijos laikais tai buvo Dakijos teritorija, V a. atkeliavo avarai, V-VI a. – slavai. X-XI a. vėlesnės Bukovinos žemės priklausė Kijevo Rusiai, vėliau buvo Haličo-Volynės kunigaikštystės dalis, susilpnėjus pastarajai, trumpai valdė Vengrija.

XIV a. viduryje Bukovina buvo Moldavijos kunigaikštystės dalis (sostinė Sučava). Būtent tuo metu Steponas III Didysis pastatė gražiausius šio krašto vienuolynus (Moldoviţa, Putna, Suceviţa, Voroneţ). Į teritoriją tuo metu pretendavo ir Lenkija, kuri surengė keletą karo žygių.

Nuo XVI a. teritoriją okupavo Osmanų imperija, nuo 1769 m. – Rusijos imperija, 1774 m. – Austrija. Pagal Bukarešto sutartį 1812 m. šiaurinė Bukovinos dalis atiteko Rusijai. Nuo 1849 m. – Bukovinos hercogystė Austrijos sudėtyje.

Po Pirmojo pasaulinio karo Bukovina kartu su Besarabija atiteko Rumunijai. 1940 m. šiaurinę Bukovinos dalį okupavo Tarybų Sąjunga; okupuota teritorija vėliau prijungta prie Ukrainos TSR.

1940 m. duomenimis, Bukovinoje gyveno apie 100 000 Bukovinos vokiečių, taip pat gyventa vengrų. 2001–2002 m. duomenimis, pietinėje dalyje dominuoja rumunai, šiaurinėje – ukrainiečiai bei negausios rusų, lenkų ir žydų bendruomenės.

• 
  Bukovinos kraštovaizdis palei Bistricos upę prie Prislopo perėjos
• 
  Bukovina Austrijos-Vengrijos sudėtyje, pažymėta skaičiumi - 2
• 
  Bukovinos hercogystės herbas
• 
  Bukovinos tautinė sudėtis 1930 m.
• 
  Pietų ir Šiaurės Bukovinos tautinė sudėtis 2001-2002 m.
• 
  Bukovinos padalijimas 1940 m. birželio 28 d.
• 
  Pietinė Bukovinos dalis dabar priklauso Rumunijai

• Budžakas

Ž • A • R Rumunijos-Moldavijos istoriniai regionai Valakija Muntenija · Oltenija · Dobrudža Moldavija Vakarų Moldavija · Besarabija · Bukovina Transilvanija Transilvanija · Maramurešas · Banatas · Krišana

Ž • A • R Habsburgų monarchijos administracinis padalijimas Paveldimosios žemės Austrijos erchercogystė · Štirijos kunigaikštystė · Karintijos kunigaikštystė · Krainos kunigaikštystė · Austrijos pakrantė (Triestas · Istrijos markgrafystė · Goricija ir Gradiska) · Forarlbergas · Forlande · Tirolio grafystė · Zalcburgo kunigaikštystė Čekijos karūnos žemės Bohemijos karalystė · Moravijos markgrafystė · Aukštutinės ir Žemutinės Silezijos kunigaikštystė · Lužica Transleitanija Vengrijos karalystė · Kroatijos ir Slavonijos karalystė Laikinai valdytos teritorijos Austrijos Nyderlandai (1713–1792) · Milano kunigaikštystė (1713–1797) · Neapolio karalystė (1713–1735) · Sardinijos karalystė (1713–1720) · Banatas (1718–1778) · Sicilijos karalystė (1720–1735) · Parmos kunigaikštystė (1735–1748) · Galicijos ir Lodomerijos karalystė (1772–1918) · Bukovinos hercogystė (1774–1918) · Vakarų Galicija (1795–1809) · Lombardijos-Venecijos karalystė (1797–1805, 1814–1866) · Dalmatija (1797–1805, 1814–1918) · Lombardija (1814–1859) · Krokuva (1846–1918) · Vojvodina (1849–1860) · Bosnija ir Hercegovina (1908–1918)