Carlo Lizzani
| Carlo Lizzani | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1922 m. balandžio 3 d. Roma, Italija |
| Mirė | 2013 m. spalio 5 d. (91 metai) Roma, Italija |
| Tautybė |  Italija
|
| Sutuoktinis (-ė) | Edith Bieber |
| Vaikai | 2 |
| Veikla | kino režisierius, scenaristas |
| Žinomas (-a) už | „Milano banditai“ (1968 m.) |
 Vikiteka |
Carlo Lizzani |
Karlas Licanis (it. Carlo Lizzani; 1922 m. balandžio 3 d. – 2013 m. spalio 5 d.) – italų kino režisierius ir scenarijų autorius, kurio karjera truko daugiau kaip 60 metų.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Savo karjerą Licanis pradėjo kaip scenaristas, prisidėjęs prie Roberto Rossellini juostos „Germania anno zero“ ir Alberto Lattuada „Il mulino del Po“ (1948 m.). 1949 m. jis kartu su Giuseppe De Santis parašė scenarijų filmui „Riso amaro“, kuris 1951 m. buvo nominuotas Oskarui geriausio scenarijaus kategorijoje.
1948 m. Licanis pradėjo režisuoti dokumentinius filmus, o pirmąjį vaidybinį sukūrė 1951 m. (juosta „Achtuing! Banditi!“). 1954 m. filmas „Cronache di poveri amanti“ pelnė jam pirmus apdovanojimus ir Lizzani ilgainiui pelnė solidaus režisieriaus, ypač kriminalinio žanro, reputaciją.
1987 m. jis buvo Venecijos kino festivalio, o 1994 m. – Berlyno kino festivalio žiuri nariu.
Licanis karjeros pradžioje taip pat dirbo kino kritiku, yra parašęs knygą apie Italijos neorealizmo ištakas.
Režisierius mirė iškritęs iš savo namo balkono, esančio 3 aukšte. Manoma, kad tai buvo savižudybė (Licaniui tuo metu buvo 91).[1][2]
Filmografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Atsargiai! Banditai! (1951)
- Ai margini della metropoli (1953)
- Cronache di poveri amanti (1954)
- Lo svitato (1956)
- Esterina (1959)
- Il gobbo (1960)
- Il carabiniere a cavallo (1961)
- Romos auksas (1961)
- Il processo di Verona (1963)
- La vita agra (1964)
- La ronda (1964)
- La Celestina P... R... (1965)
- La guerra segreta (1965)
- L'autostrada del sole (1965)
- Svegliati e uccidi (1966)
- Un fiume di dollari (1966)
- Ilsėkis ramybėje (1967)
- Milano banditai (1968)
- L'amante di Gramigna (1969)
- L'indifferenza (1969)
- Barbagia (1969)
- Puikioji Roma (1971)
- Juodasis Turinas (1972)
- Pašėlęs Džo (1974)
- Mussolini ultimo atto (1974)
- Gyvenimo ir nusikaltimo istorijos (1975)
- San Babilo aikštė, 20 valanda (1976)
- Klainhofo viešbutis (1977)
- Fontamara (1980)
- Namai su geltonu kilimu (1983)
- Mamma Ebe (1985)
- Caro Gorbaciov (1988)
- Cattiva (1991)
- Celluloide (1996)
- Operazione Appia Antica (2003)
- Hotel Meina (2007)
- Art. 1 (2008)
- Speranza (2011)
Pagrindiniai apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Oskaras (nominacija) – geriausias scenarijus (1951)
- Avelino neorealizmo festivalis – geriausias filmas (1965)
- Berlyno kino festivalis – Auksinis lokys (nominacija) (1968, 1969)
- Kanų kino festivalis – Grand Prix (nominacija) (1954)
- David di Donatello – geriausias režisierius (1968), geriausias scenarijus (1996), karjeros apdovanojimas (2007)
- David di Donatello (nominacija) – geriausias režisierius (1996)
- Globo d'oro - geriausias filmas (1968), geriausias scenarijus (1996), specialus apdovanojimas (2008), karjeros apdovanojimas (2009)
- Nastro d'argento – geriausias scenarijus (1969), garbės apdovanojimas (2008)
- Venecijos kino festivalis – Pietro Bianchi apdovanojimas (1996)
- Venecijos kino festivalis – Auksinis liūtas (nominacija) (1959, 1985, 1988)
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Lizzani choc: si è lanciato dal terzo piano. Biglietto ai figli: "Stacco la spina"“. Corriere della Sera. 2013 m. spalio 5 d. Nuoroda tikrinta October 6, 2013.
- ↑ Итальянский режиссёр Карло Лиццани покончил с собой, выбросившись из окна Archyvuota kopija 2013-10-08 iš Wayback Machine projekto.