Depeche Mode
Depeche Mode | |
Biografija | |
---|---|
Dar žinomas | Composition Of Sound |
Kilmė | Didžioji Britanija |
Žanrai | Alternative dance Electronica Synthpop Electronic rock New wave Post-punk rock Alternative rock |
Aktyvumo metai | 1980–dabar |
Įrašų kompanija | Mute Records Sire Records Reprise Records Capitol Records Virgin Records Columbia Records |
Svetainė | www |
Nariai | |
Dave Gahan (1980–dabar) Martin Gore (1980–dabar) | |
Buvę nariai | |
Vince Clarke (1980–1981) Andy Fletcher (1980–2022) Alan Wilder (1982–1995) |
Depeche Mode (pranc. depeche mode vert. „besikeičianti mada“) – britų muzikos grupė, susikūrusi XX amžiaus aštuntojo ir devintojo dešimtmečių sandūroje. Susikūrimo metu grupę sudarė šie atlikėjai: David Gahan (pagrindinis vokalas, dainų bei muzikos kūryba), Martin Lee Gore (klavišiniai, gitara, pritariamasis ir pagrindinis vokalas, dainų bei muzikos kūryba), Andrew Fletcher (klavišiniai) ir Vince Clarke (klavišiniai ir dainų bei muzikos kūryba). Netrukus po grupės įsikūrimo grupę palikusį Vince Clarke pakeitė Alan Wilder (klavišiniai, mušamieji, programavimas ir prodiusavimas, dainų bei muzikos kūryba, pritariamasis vokalas). Tokia grupės sudėtis egzistavo iki 1995 m., kai Alan Wilder pasitraukė iš grupės, ir Depeche Mode sudėtyje liko trys atlikėjai. Tokia grupės narių sudėtis išliko iki 2022 m., kuomet grupėje netikėtai įvyko skilimas - mirė Andrew Fletcher ir po to grupėje liko tik du nariai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1977–1980: Ankstyvieji metai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Depeche Mode istorijos pradžia laikomi 1977 m., kai klavišininkas Vince Clarke ir Andrew Fletcher subūrė grupę pavadinimu „No Romance in China“. Panašiu metu Martin Lee Gore grojo grupėje „Norman and The Worms“. „No Romance in China“, ir „Norman and The Worms“ projektai buvo nesėkmingi, todėl 1979 m. šie trys atlikėjai susibūrė į grupę „The French Look“, kuri 1980 m. pakeitė pavadinimą ir tapo „Composition of Sound“. Tais pačiais metais prie jų prisijungė dainininkas Dave Gahan, kuris ir pasiūlė dabartinį grupės pavadinimą „Depeche Mode“.
1981–1984: Pirmieji albumai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prisijungusi prie Daniel Miller nepriklausomos įrašų kompanijos „Mute Records“, grupė Depeche Mode debiutavo 1980-aisiais atlikdama dainą „Photographic“, o po jos kilo dainomis „New Life“ ir „Just Can’t Get Enough“. Pastaroji tapo aukščiausiu dešimtuko kūriniu Didžiojoje Britanijoje, o debiutinis albumas Speak & Spell jaunai grupei buvo itin sėkmingas ir susilaukė palankių įvertinimų.[1]
1981 m., po albumą pristačiusio koncertinio turo, grupę paliko Vince Clarke, iki tol buvęs pagrindinis dainų žodžių bei muzikos autorius. Jo vaidmenį perėmė Martin Lee Gore, kuris ir pirmame albume prisidėjo prie Vince Clarke, parašydamas kelias dainas. Kitąmet grupė paskelbė ieškanti ketvirto nario, kuriuo tapo Alan Wilder. Jis neprisidėjo prie antrojo grupės albumo kūrimo, tačiau koncertavo su grupe koncertinio turo antrojoje pusėje. Vėliau Alan Wilder labai prisidėjo prie grupės muzikos stiliaus formavimo bei tobulinimo. Kai Martin Lee Gore tamsios sielos dvejonės ir manipuliacijos tapo populiarios, jų singlas „People Are People“, beje, išleistas atskiru EP, tapo labai populiarus abiejose Atlanto pusėse, o albumas Some Great Reward – perkamiausiu; tai pakreipė grupės kūrybą Industrial muzikinio stiliaus linkme.
1985–1990: Populiarumo viršūnės link
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nors devintojo dešimtmečio pabaigoje grupė ir turėjo gausybę gerbėjų, ji vis dar buvo laikoma pogrindžio fenomenu. Taip buvo iki pat 1990 m. pasirodžiusio albumo Violator, kuriame buvo pateikti aukščiausias populiariausių dainų dešimtukų vietas užkariavę kūriniai „Enjoy the Silence“ ir „Personal Jesus“. Pastarajam kūriniui įtakos turėjo Amerikos kantri muzika, jis buvo sensacingai reklamuojamas: dienraščiuose spausdinamų asmeninių skelbimų skiltyje pasirodė reklama „Your Own Personal Jesus“ (eilutė iš dainos teksto) ir kartu pateiktas telefono numeris. Paskambinus nurodytu telefono numeriu, ragelyje pasigirsdavo Depeche Mode dainos ištrauka. Firma Warner Bros. pardavė rekordinį šios 30 cm vinilinės plokštelės tiražą.
Paskutinio XX amžiaus dešimtmečio pradžioje, prasidėjus alternatyvios muzikos pakilimui, Depeche Mode tapo sėkmingiausiais šio judėjimo atstovais. 1993 m. pasirodęs jų albumas „Songs Of Faith And Devotion“ tapo perkamiausiu pasaulyje, iškarto debiutavęs Jungtinės Karalystės ir JAV populiariausių muzikos kūrinių sąrašų pirmose vietose.
1994–1996: Krizė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Būdama savo populiarumo viršūnėje, 1995 m. grupė ėmė irti. Iš grupės pasitraukė Alan Wilder,[2] vėliau du kartus nesėkmingai bandė nusižudyti David Gahan.[3] Pirmas bandymas įvyko 1995 rugpjūčio 17 d., o antrasis – ir kur kas rimtesnis – 1996 m. gegužės 28 d., po kurio David Gahan kelias minutes buvo ištiktas klinikinės mirties. Vėliau jis, siekdamas atsikratyti priklausomybės nuo narkotikų, devynis mėnesius gydėsi reabilitacijos klinikoje. Grupė turėjo padaryti dvejų metų pertrauką.
1997: Atgimimas ir „Ultra“
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1997 m., po trejų metų pertraukos, grupė tęsė veiklą jau kaip 3 asmenų kolektyvas ir išleido albumą Ultra. Išleisti singlai „Barrel Of A Gun“, „It’s No Good“, „Home“ ir „Useless“.
2001: „Exciter“ – jautrioji „Depeche Mode“ pusė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2001 m. pasirodė albumas Exciter, o 2003 m. David Gahan ir Martin L. Gore išleido savo solinius albumus: atitinkamai Paper Monsters ir Counterfeit². Pastarasis – jau antrasis Martin L. Gore albumas. Pirmasis, 1989 m. išleistas Counterfeit – taip pat perdainuotų dainų albumas, kuriame Martin L. Gore atlieka savo jaunystės muzikinių stabų, tokių kaip Bob Dylan, „Nick Cave and The Bad Seeds“, Iggy Pop ir kitų, dainas. Išleidę albumus, abu atlikėjai surengė koncertines keliones. 2004 m. išleistas pirmasis Depeche Mode remiksų albumas „Remixes 81–04“.
2005–2006: „Playing The Angel“
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2005 m. spalio 17 d. buvo išleistas albumas Playing The Angel. Jį kuriant prie Martin L. Gore prisidėjo ir David Gahan. Radijo klausytojai girdėjo naujojo albumo singlus „Precious“, „A Pain That I’m Used To“, „John the Revelator / Lilian“, „Suffer Well“ ir „Martyr“. Šios dainos albume nėra. 2006 m. grupė pakartotinai išleido grupės albumus, kuriuose buvo ne tik naujai atliekamos dainos, bet ir alternatyvios dainų versijos bei vaizdo medžiaga. Taip pat pasirodė koncertinio turo Touring The Angel: Live In Milan DVD bei geriausių kūrinių albumas The Best Of, Vol. 1.
2005 m. lapkričio 3 d. Floridoje grupė pradėjo koncertinę kelionę Touring The Angel Archyvuota kopija 2005-12-28 iš Wayback Machine projekto.. Lietuvoje Depeche Mode pasirodymas įvyko 2006 m. kovo 18 d. Siemens arenoje, Vilniuje.[4]
2009–2010: „Sounds Of The Universe“
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2008 m. viduryje žiniasklaidoje buvo paskelbta, jog grupė ketina pradėti naujo albumo kūrimą. Depeche Mode paskelbė koncertuosianti Lietuvoje 2008 m. gegužės 27 d. Žalgirio stadione.
2009 m. sausio viduryje grupė paskelbė naujo albumo pavadinimą – „Sounds of The Universe“ ir numatomą jo išleidimo datą. Jis buvo įrašytas Niujorke ir išleistas 2009 m. balandžio 21 d. Albumą sudarė 13 dainų. Pirmasis singlas „Wrong“ iš naujojo albumo pasirodė balandžio 6 d. Birželio 15 d. pasirodė antrasis singlas 'Peace', o veliau – „dvigubos A-pusės“ singlas „Fragile Tension/ Hole To Feed“. Kai šios dainos buvo išleistos kaip singlai, „Fragile Tension“ buvo atlikta su panaudojus naują instrumentuotę bei geresnius vokalistus, o „Hole to Feed“ kūrinys buvo šiek tiek pakeistas. David Gahan parašė žodžius pastarajam singlui. Taip pat, kaip reklaminis (ne komercinis) singlas, tik JAV teritorijoje buvo išleista daina „Perfect“.
2009 m. gegužę buvo paskelbta Sounds Of The Universe koncertinė kelionė „Tour of the Universe“. Šios koncertinės kelionės Europoje metu, remdama „Teenage Cancer Trust“ projektą, grupė koncertavo Londono Royal Albert Hall koncertų salėje. Kartu su grupe dainą „Somebody“ atliko buvęs grupės narys Alan Wilder. Tačiau po kelių koncertų koncertinė kelionė, o kartu ir koncertas Lietuvoje, buvo atšaukti dėl David Gahan ligos.
2010 m. Depeche Mode Vokietijos ECHO apdovanojimų ceremonijoje laimėjo geriausios tarptautinės rock-pop grupės apdovanojimą.
2011: Antrasis remiksų albumas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2011 m. birželio 6 d. Depeche Mode išleido antrąjį remiksuotų dainų albumą „Remixes 2: 81-11“. Prie šio projekto darbavosi Nick Rhodes iš „Duran Duran“, Vince Clarke, Mark Ronson, Andrew Wyatt iš „Miike Snow“, „Arcade Fire“, Aphex Twin, Alan Wilder, „Yeah Yeah Yeahs“ ir kitos grupės bei atlikėjai. 2011 m. gegužės 30 d. buvo išleistas „Personal Jesus 2011“. Skaitmeninis singlas Jungtinėje Karalystėje buvo išleistas 2011 m. balandžio 18 d., o JAV – viena diena vėliau.
2011 m. spalio mėn. grupės „U2“ 1991 m. albumo „Achtung Baby“ 20-osioms metinėms paminėti Depeche Mode britų žurnalo „Q“ specialaus leidimo albumui „AHK-toong BAY-bi Covered“ įrašė U2 dainą „So Cruel“.
2013: „Delta Machine“
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tryliktasis Depeche Mode studijinis albumas „Delta Machine“ buvo išleistas 2013 m. kovo 19 d.
2017: „Spirit“
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Keturioliktasis Depeche Mode studijinis albumas „Spirit“, išleistas 2017 m. kovo 17 d.
Nariai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dabartiniai nariai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- David Gahan – pagrindinis vokalas (paskutiniuose albumuose – žodžių bei muzikos autorius);
- Martin Lee Gore – žodžių ir muzikos autorius, klavišiniai, gitara, pritariantysis vokalas, retkarčiais – pagrindinis vokalas.
Buvę nariai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vince Clarke − žodžių ir muzikos autorius, klavišiniai, pritariamasis vokalas. Depeche Mode narys 1980 − 1981 m., Yazoo narys 1982 − 1983 m. ir Erasure narys nuo 1985 m.
- Andrew Fletcher – klavišiniai, pritariamasis vokalas, vadyba. Depeche Mode narys 1980 − 2022 m.
- Alan Wilder − pagrindiniai klavišiniai, mušamieji, pritariamasis vokalas, retkarčiais kūrė dainų žodžius ir muziką, bei prodiusavo. Depeche Mode narys nuo 1982 m. iki 1995 m. ir Recoil narys nuo 1986 m.
Diskografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1981: Speak & Spell
- 1982: A Broken Frame
- 1983: Construction Time Again
- 1984: Some Great Reward
- 1986: Black Celebration
- 1987: Music For The Masses
- 1990: Violator
- 1993: Songs Of Faith And Devotion
- 1997: Ultra
- 2001: Exciter
- 2005: Playing The Angel
- 2009: Sounds Of The Universe
- 2013: Delta Machine
- 2017: Spirit
- 2023: Memento Mori
Singlai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Metai | Albumas | Dainos pavadinimas | Žanras |
---|---|---|---|
1981 | Speak & Spell | „Dreaming Of Me“ | Synthpop |
1981 | Speak & Spell | „New Life“ | Synthpop |
1981 | Speak & Spell | „Just Can’t Get Enough“ | Synthpop |
1982 | A Broken Frame | „See You“ | Synthpop |
1982 | A Broken Frame | „The Meaning Of Love“ | Synthpop, new wave |
1982 | A Broken Frame | „Leave In Silence“ | Synthpop, new wave |
1983 | Construction Time Again | „Everything Counts“ | Industrial, new wave |
1983 | Construction Time Again | „Love, In Itself“ | New wave, industrial |
1984 | Some Great Reward | „People Are People“ | Industrial, new wave |
1984 | Some Great Reward | „Master And Servant“ | Synthpop, new wave |
1986 | Black Celebration | „Stripped“ | Cold wave, progressive rock, dark wave |
1986 | Black Celebration | „A Question Of Lust“ | Synthpop, new wave |
1986 | Black Celebration | „A Question Of Time“ | Techno, post-punk, alternative dance |
1986 | Black Celebration | „Stripped“ | Cold Wave, progressive rock, dark wave |
1987 | Music For The Masses | „Strangelove“ | Synthpop, new wave |
1987 | Music For The Masses | „Never Let Me Down Again“ | Electronic rock, progressive rock, new wave, synthpop |
1987 | Music For The Masses | „Behind The Wheel“ | Alternative dance |
1988 | Music For The Masses | „Little 15“ | Baroque pop |
1989 | Violator | „Personal Jesus“ | Blues rock, industrial rock |
1990 | Violator | „Enjoy The Silence“ | Electronic rock, new wave, synthpop, space rock |
1990 | Violator | „Policy Of Truth“ | Synthpop, new wave, alternative dance |
1990 | Violator | „World In My Eyes“ | Synthpop, alternative dance |
1993 | Songs Of Faith And Devotion | „I Feel You“ | Industrial rock, blues rock, country rock |
1993 | Songs Of Faith And Devotion | „Walking In My Shoes“ | Downtempo, new age, alternative rock, electronic rock |
1993 | Songs Of Faith And Devotion | „Condemnation“ | Gospel, soft rock, alternative rock |
1994 | Songs Of Faith And Devotion | „In Your Room“ | Alternative rock, electronic rock, industrial rock |
1997 | Ultra | „Barrel Of A Gun“ | Alternative rock, dance rock |
1997 | Ultra | „It’s No Good“ | Alternative dance |
1997 | Ultra | „Home“ | Synthpop |
1997 | Ultra | „Useless“ | Industrial rock, electronic rock |
2001 | Exciter | „Dream On“ | Electronica |
2001 | Exciter | „I Feel Loved“ | Electronica, alternative dance, synthpop, house |
2001 | Exciter | „Freelove“ | Downtempo, electronica |
2002 | Exciter | „Goodnight Lovers“ | Synthpop |
2005 | Playing The Angel | „Precious“ | Alternative dance, alternative rock |
2005 | Playing The Angel | „A Pain That I’m Used To“ | Industrial rock, alternative dance, big beat, alternative hip-hop |
2006 | Playing The Angel | „Suffer Well“ | Neo-psychedelia, electronica |
2006 | Playing The Angel | „John The Revelator“ / „Lilian“ | Synthpop, alternative dance, electronic rock |
2009 | Sounds Of The Universe | „Wrong“ | Industrial rock, electronic rock, hardcore hip-hop |
2009 | Sounds Of The Universe | „Peace“ | Synthpop, industrial rock |
2009 | Sounds Of The Universe | „Fragile Tension“ / „Hole To Feed“ | Electronic rock, new wave industrial rock |
2013 | Delta Machine | „Heaven“ | Trip-hop, electronica |
2013 | Delta Machine | „Soothe My Soul“ | Electronic rock, alternative dance |
2013 | Delta Machine | „Should Be Higher“ | Electronic rock, alternative dance |
2017 | Spirit | „Where's The Revolution“ | Synthpop, electronica |
2017 | Spirit | „Going Backwards“ | Synthpop, electronica |
2017 | Spirit | „Cover Me“ | Synthpop, electronica |
2023 | Memento Mori | „Ghosts Again“ | Synthpop, electronica |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Speak & Spell – All Music Guide review
- ↑ Alan’s Leaving – Jaakko’s Depeche Mode page Archyvuota kopija 2014-02-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Q, March 1997 Archyvuota kopija 2007-07-10 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Depeche Mode @ Siemens Arena Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.