Pereiti prie turinio

Dominykas Jeronimas Radvila

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dominykas Jeronimas Radvila
lenk. Dominik Hieronim Radziwiłł
Radvilos
Trimitai
Trimitai
Gimė 1786 m. rugpjūčio 4 d.
Palenkės Bialoje
Mirė 1813 m. lapkričio 11 d. (27 metai)
prie Hanau, Vokietija
Tėvas Jeronimas Vincentas Radvila
Motina Sofija Darata Frederika
Sutuoktinis (-ė) Teresė Mnišek
Teofilė Moravska
Vaikai Su Teofile Moravska:
Aleksandras Dominykas Radvila
Stefanija Radvilaitė
Žymūs apdovanojimai
Šv. Huberto ordinas (Bavarija)
Šv. Huberto ordinas (Bavarija)
Baltojo erelio ordinas
Baltojo erelio ordinas
Vikiteka Dominykas Jeronimas Radvila

Dominykas Jeronimas Radvila (lenk. Dominik Hieronim Radziwiłł, 1786 m. rugpjūčio 4 d. Palenkės Bialoje – 1813 m. lapkričio 11 d. prie Hanau, Vokietija) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas. Paskutinis Nesvyžiaus šakos Radvila.

Dominyko Jeronimo Radvilos antroji žmona Teofilė Moravska su dukterimi

Kunigaikštis, kilęs iš Gediminaičių Radvilų giminės Olykos- Nesvyžiaus linijos,[1] tėvas Jeronimas Vincentas Radvila, motina Sofija Darata Frederika.

Pirmoji žmona Teresė Mnišek (Teresa Mniszech) (išsiskyrė), antroji žmona Teofilė Moravska (Teofilia Morawska), su ja vaikai: Aleksandras Dominykas Radvila (Aleksander Dominik Radziwiłł) (nesantuokinis), Stefanija Radvilaitė (Stefania Radziwiłł) (18091832 m., generolo Liudviko fon Vitengšteino žmona).

XI Nesvyžiaus ir IX Olykos valdytojas, Biržų, Dubingių, Slucko, Kėdainių, Kopylio, Slucko valdytojas, VII Palenkės Bialos ponas. Paskutinis Nesvyžiaus-Olykos kunigaikščių Radvilų palikuonis, paskutinis Vilniaus Radvilų rūmų savininkas, juos padovanojo Vilniaus labdarių draugijai.

Vaikystė ir jaunystė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1786 m. mirus tėvui jo globėju tapo Karolis Stanislovas Radvila II, o šiam 1790 m. mirus – Adomas Čartoriskis. 1802 m. kunigaikščio globėjai Velatičių seniūnui Juozapui Ignotui Tiškevičiui užstatė Biržų dvarą kaip skolos garantą, o šis 1811 m. įkeistų Biržų valdų pirkimą perleido sūnui Mykolui Tiškevičiui (17611839). Taip Radvilos neteko vienos iš savo tėvonijų.

1804 m. sulaukęs pilnametystės Dominykas tapo caro Aleksandro I kambariniu ir apsigyveno Nesvyžiuje. Atstatė miestą, pastatė jame naujų statinių. Ypač išsiskyrė žirgynas, tviskėjęs marmuru, gobelenais, veidrodžiais, nes jaunasis kunigaikštis labai mėgo arklius.

1807 m. vedė Teresę Elžbietą Mnišek. Po 14 dienų trukusių vestuvių išvažiavo į Varšuvą, bet savo rūmuose (dab. Lenkijos prezidento rūmai) apsigyveno su Teofile Starženska iš Moravskių giminės. Po metų jiems gimė nesantuokinis sūnus Aleksandras Dominykas Radvila (1808–1859).

Tarnyba tėvynei

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1810 m. įstojo į Varšuvos kunigaikštystės kariuomenę ir buvo paskirtas 8-ojo ulonų pulko pulkininku. Už tai caras neva dėl nesumokėto kredito konfiskavo jo turtą, buvusį Rusijos imperijos valdose ir atidavė jam ištikimiems didikams.

1812 m. su savo daliniu įstojo į Napoleono armiją, su ja įžengė į Vilnių, dalyvavo žygyje į Maskvą. 1812 m. rugpjūčio 17 d. dalyvavo Smolensko mūšyje, o jo daliniai pirmieji įžengė į atsiimtą miestą. Pertvarkius lenkų kariuomenę paskirtas 1-ojo lengvosios kavalerijos pulko majoru.

Napoleono kariuomenei pralaimėjus Rusijoje, traukėsi kartu. 1813 m. spalio 16-18 d. dalyvavo Leipcigo tautų mūšyje, kuriame galvas padėjo 9000 lenkų ir lietuvių. Dalyvavo ir 1813 m. spalio 30-31 d. Hanau mūšyje, buvo sunkiai sužeistas ir lapkričio 11 d. mirė ligoninėje (kai kurių šaltinių teigimu – Prancūzijoje).

Apdovanotas 1811 m. Baltojo erelio ordinu ir Šventojo Huberto ordinu, 1812 m. prie Smolensko – Prancūzijos Garbės legiono ordinu.

  1. Dominykas Jeronimas RadvilaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 306 psl.


Dominykas Jeronimas Radvila
Gimė: 1786 m. rugpjūčio 4 d. Mirė: 1813 m. lapkričio 11 d. (27 metai)
Prieš tai:
Karolis Stanislovas Radvila II
Radvilų giminės galva

17901813
Po to:
Mykolas Jeronimas Radvila