Ernst Haeckel
Ernstas Hekelis Ernst Haeckel | |
---|---|
Gimė | 1834 m. vasario 16 d. Potsdamas, Prūsijos karalystė |
Mirė | 1919 m. rugpjūčio 9 d. (85 metai) Jena, Vokietija |
Sutuoktinis (-ė) | Anna Sethe, Agnes Huschke |
Sritis | Zoologija, gyvosios gamtos istorija, eugenika, filosofija, jūrų biologija |
Alma mater | Berlyno universitetas, Viurcburgo universitetas, Jenos universitetas |
Žinomas (-a) už | Biogenetinis dėsnis (rekapituliacijos teorija) |
Žymūs apdovanojimai | |
Linėjaus medalis (1894 m.), | |
Parašas | |
Ernstas Hainrichas Filipas Augustas Hekelis (vok. Ernst Heinrich Philipp August Haeckel; 1834 m. vasario 16 d. – 1919 m. rugpjūčio 9 d.) – vokiečių zoologas, gamtininkas, eugenikas, filosofas, gydytojas, dėstytojas, jūrų biologas ir menininkas. Jis atrado, aprašė ir pavadino tūkstančius naujų rūšių, nustatė įvairių organizmų grupių filogenetinius ryšius, vaizduodamas juos genealoginio medžio pavidalu. Biologijos terminų, tokių kaip ekologija (vok. Oecologie),[1] tipas (lot. phylon, vok. Stamm),[2] filogenija (vok. Phylogenie)[3] ir protistai (vok. Protisten),[4] autorius. Hekelis propagavo ir populiarino Čarlzo Darvino veikalus Vokietijoje ir sukūrė savu laiku įtakingą biogenetinį dėsnį („ontogenezė, arba individo raida, yra rūšies istorinės raidos (filogenezės) svarbiausių stadijų rekapituliacija, arba trumpas pakartojimas“).[5]
Hekelis nupiešė daugiau nei 100 išsamių spalvotų sausumos ir jūros gyvūnų iliustracijų, kurios buvo išleistos kaip rinkinys pavadinimu „Gamtos meno formos“ vok. jo Kunstformen der Natur). Ši knyga darė įtaką Art Nouveau judėjimui. Kaip filosofas Ernstas Hekelis 1899 m. išleido knygą pavadinimu „Pasaulio mįslės“ (vok. Die Welträtsel), kuriame pavartojo pasaulio mįslės sąvoką Visatos prigimčiai ir gyvenimo prasmei, ir knygą „Laisvė moksle ir mokyme“, kuria siekė paskatinti evoliucijos mokymą.
Hekelis taip pat prijautė moksliniam rasizmui[6] ir socialiniam darvinizmui.[7][8] Yra teigiančių, kad Hekelio idėjos prisidėjo prie nacionalsocializmo idėjų vystymosi. Pavyzdžiui, Hekelis socialinius mokslus vadino „taikomąja biologija“, o ši frazė vėliau pasigauta ir naudota nacių propagandos.[9] Taip pat Hekelis, kaip ir vėliau naciai, propagavo rasinę švarą ir teigė, kad protiškai atsilikę ar genetinių anomalijų turintys žmonės turėtų būti medikų nužudomi.[10] Kitas panašumas – Hekelio manymu, Vokietija turėjo būti valdoma autoritarinės politinės sistemos, o nelygybė yra neišvengiamas evoliucijos dėsnių rezultatas.[11] Taip pat Hekelis buvo radikalus vokiečių nacionalistas, įsitikinęs vokiškos kultūros viršenybe.[12] Kita vertus Hekelis nebuvo antisemitas ir palankiai vertino žydus – jie Hekelio rasių hierarchijoje buvo ant aukštos pakopos.[13] Taip pat Hekelis buvo pacifistas, išskyrus Pirmojo pasaulinio karo metais, kai rėmė karą.[14] Į valdžią atėjus naciams nebuvo vieningos nuomonės dėl Hekelio indėlio į nacių ideologiją. Galop kai kurios Hekelio knygos buvo uždraustos dėl monizmo idėjų, traktuočių apie minties laisvę ir Darvino evoliucijos teorijos propagavimo.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žemiau pateikti Ernsto Hekelio piešiniai iš 1904 m. išleistos knygos Kunstformen der Natur.
-
Aeginura grimaldii vaizdas iš apačios
-
Batrachia (varlės)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Haeckel, Ernst (1866). Generelle Morphologie der Organismen [The General Morphology of Organisms] (vokiečių). 2. Berlynas (Vokietija): Georg Reimer.
- ↑ Haeckel, Ernst (1866). Generelle Morphologie der Organismen [The General Morphology of Organisms] (vokiečių). 1. Berlynas (Vokietija): Georg Reimer. pp. 28–29.
- ↑ Haeckel, 1866, vol. 1, p. 29
- ↑ Haeckel, 1866, vol. 1, pp. 215 ff.
- ↑ Biogenetinis dėsnis (VLE). Tikrinta 2022-10-01
- ↑ Hawkins, Mike (1997). Social Darwinism in European and American Thought. Cambridge: Cambridge University Press. p. 140.
- ↑ Watts E, Levit GS, Hossfeld U (2019). „Ernst Haeckel’s contribution to Evo-Devo and scientific debate: a re-evaluation of Haeckel’s controversial illustrations in US textbooks in response to creationist accusations“. Theory Biosci. 138 (1): 9–29. doi:10.1007/s12064-019-00277-3. PMID 30868433.
- ↑ Hawkins, Mike (1997). Social Darwinism in European and American Thought. Cambridge: Cambridge University Press. p. 137.
- ↑ „Ernst Haeckel“ (biography), UC Berkeley, 2004, prieinama internetu: BerkeleyEdu-Haeckel
- ↑ Haeckel, Ernst (1904). The Wonders of Life. London: Watts & Co. p. 122–124. Nuoroda tikrinta 2019-05-15.
- ↑ Hawkins, Mike (1997). Social Darwinism in European and American Thought. Kembridžas: Kembridžo universiteto leidykla. p. 139.
- ↑ Gregorio, Mario A Di (2005). From Here to Eternity: Ernst Haeckel and Scientific Faith. Vandenhoeck & Ruprecht. p. 568.
- ↑ Richards 2008, pp. 273–275.
- ↑ Richards 2008, pp. 432–433.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Richards, Robert J. (2008). The Tragic Sense of Life: Ernst Haeckel and the Struggle over Evolutionary Thought. University of Chicago Press. pp. 173–174. ISBN 978-0-226-71219-2.