Georg Solti

Džordžas Šoltis
Džordžas Šoltis 1975 m.
Gimimo vardas	György Stern
Gimė	1912 m. spalio 21 d. Budapeštas, Austrija-Vengrija
Mirė	1997 m. rugsėjo 5 d. (84 metai) Antibas, Prancūzija
Palaidotas (-a)	Farkašrečio kapinės (Budapeštas)
Tautybė	žydas
Veikla	pianistas, dirigentas
Sritis	Vakarų klasikinė muzika
Organizacijos	Londono filharmonija, Čikagos simfoninio orkestras ir kt.
Alma mater	Budapešto muzikos akademija
Žymūs apdovanojimai
Britanijos imperijos ordinas, Grammy apdovanojimai
Vikiteka	Georg Solti

Džordžas Šoltis (angl. Georg Solti, gimė kaip György Stern, 1912 m. spalio 21 d. – 1997 m. rugsėjo 5 d.) – Vengrijos ir Jungtinės Karalystės dirigentas, pianistas.

Gimė kaip Dėrdi Šternas žydų šeimoje Budapešte. 1930 m. baigė Budapešto muzikos akademiją, kurioje lankė Bėlos Bartoko, Zoltano Kodajaus, Ernės fon Dohnanio klases. 1930–1939 m. Džordžas Šoltis dirbo korepetitoriumi, vėliau dirigentu Budapešto operoje. 1936 ir 1937 m. buvo Arturo Toskaninio asistentu Zalcburgo festivalyje. II pasaulinio karo metais Džordžas Šoltis gyveno Šveicarijoje (Liucernoje), koncertavo kaip pianistas. Sužlugus nacistiniam režimui, Šoltis įgijo galimybę dirbti aukštose pareigose: 1946–1952 m. jis buvo Bavarijos operos Miunchene, 1952–1961 m. Frankfurto prie Maino operos, 1961–1971 m. Covent Garden teatro Londone, 1973–1979 m. Paryžiaus operos muzikos direktorius. 1969–1991 m. Čikagos simfoninio orkestro vadovas, 1971–1975 m. Paryžiaus orkestro, 1979–1983 m. Londono filharmonijos orkestro vyriausiasis dirigentas. Gastroliavo Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje.

Džordžas Šoltis interpretavo daugiausia Ričardo Vagnerio, Ričardo Štrauso, Giustavo Malerio, Volfgango Amadėjaus Mocarto, Liudviko van Bethoveno, Džiuzepės Verdžio, Džozefo Haidno, Bėlos Bartoko, Zoltano Kodajaus kūrinius. Jis diriguodavo presižiškiausiuose klasikinės muzikos festivaliuose, parengė daugelio žymių kūrinių (Vedžio „Traviata“, „Aida“, Mocarto „Rekviem“, Bethoveno simfonijų, Vagnerio „Nibelungo žiedo“) įrašus.

1972 m. Šolčiui suteiktas sero titulas. Apdovanotas 32 „Grammy“ apdovanojimais (tarp jų – už visą kūrybą, 1996 m.; rekordinis skaičius), Karališkosios filharmonijos draugijos aukso medaliu (1989 m.).^[1]