Hirdas (organizacija)

Kitos reikšmės – Hirdas (reikšmės).

Hirden
Hirden herbas
Veikimo laikas	1933–1945 m.
Valstybė	Norvegija
Pavaldus	Nasjonal Samling
Rūšis	sukarintoji organizacija
Dydis	~8500
Išformuota	1945
Vadovybė
Pirmasis vadas	J.B Hjort
Antrasis vadas	kapitonas Oliver Møystad

Hirdas (norv. Hirden) – sukarinta organizacija Vokietijos okupuotoje Norvegijoje, suorganizuota 1933 m. pagal vokiečių SA pavyzdį.

Hirden buvo sukarintas Norvegijos fašistinės partijos Nasjonal Samling sparnas, taip pavadintas 1934 m.^[1] Iki tol vadintas norv. Spesialavdelingen ('Specialusis skyrius'). Vėliau Hirdo dalis, jungusi suaugusius vyrus, vadinta Rikshirden ('Nacionalinis hirdas'). Hirdu vadino ir dar kelis sukarintus Nasjonal Samling padalinius, tame tarpe vienijusius ir moteris bei vaikus.

Vidkuno Kvislingo (Vidkun Quisling) vadovaujama Nasjonal Samling plačiai naudojo žodžius ir simbolius iš vikingų laikų, tad ir „Hirdą“ pavadino pagal istorinį hirdą.

Antrojo pasaulinio karo metais apie 8500 norvegų buvo Hirden nariais.

Tai buvo „Hirdo“ dalis, vienijusi suaugusius (18-45 m. amžiaus) vyrus.

Iki Norvegijos okupacijos Rikshirdas turėjo apie 500 narių. Po okupacijos narių skaičius ėmė didėti, o Kvislingui tapus okupuotos Norvegijos vadovu padidėjo dar labiau.

1941 m. kovo mėn. Rikshirdui buvo suteiktos policijos galios. 1942 m. kovą buvo suformuotas pirmas ginkluotas Hirdo dalinys, vadintas Hirdo ginkluotasis batalionas. Vėliau šis batalionas tapo „Hirdo gamyklų apsauga“.
1943 m. Rikshirdas tapo oficialia Norvegijos ginkluotųjų pajėgų dalimi, kartu su Foregarden, Germanske SS Norge ir Norvegijos policijos dalimis.

Panašiai kaip Vokietijos SA „Hirdas“ buvo organizacija, kurios nariai dažniausiai dirbdavo kažkur kitur, o kelias dienas per savaitę atitarnaudavo „Hirde“. Išimtis buvo du reguliarūs „Hirdo“ daliniai – „Hirdo gamyklų apsauga“ ir Foregarden.

Pirmasis Hirdo vadas (norv. Rikshirdsjef) buvo J.B Hjort, vėliau – kapitonas Oliver Møystad. Vado pareigas periodiškai ėjo ir pulkininkas Konrad Sundlo.^[2]

Rikshirdą sudarė 7 pulkai ir eilė atskirųjų dalinių. Atskiruosius dalinius sudarydavo norvegai studentai, besimokę Vokietijoje.

Odnese veikė Rikshirdo karininkų mokykla, kurią nuo 1943 m. kasmet baigdavo 300 kursantų. Visi Rikshirdo mokyklos dėstytojai buvo buvę SS Norvegų legiono nariai.

1942 m. spalio ir lapkričio mėn. „Hirdas“ Norvegijoje suiminėjo žydus, kurie po to garlaiviu „Donau“ buvo pervežti į mirties stovyklas Vokietijos okupuotoje Lenkijoje. Taip spalio mėn. buvo pervežti 209 žydai vyrai, o lapkričio mėn. – dar 532. Antrojoje operacijoje dalyvavo apie 300 Hirdo narių ir Norvegijos policininkų.

Organizacija buvo panaikinta išlaisvinus Norvegiją. Daug buvusių Hirdo narių buvo nubausti už išdavystę ir bendradarbiavimą su Hitlerio Vokietija.

• Førergarden – Hirdo viduje suformuotas dalinys, kurio uždavinys buvo saugoti V. Kvislingą ir jo rezidencijas.
• Hirdmarinen ir Unghirdmarinen – „Hirdo“ suaugusiųjų ir vaikinų karinis jūrų skyrius.
• Hirdens Flykorpset – „Hirdo“ aviacijos skyrius.

Hirdmarinen – „Hirdo“ dalis suaugusiesiems, orientuota į karinį jūrų parengimą, o Unghirdmarinen – analogiška „Hirdo“ dalis berniukams ir jaunuoliams. „Unghirdmarinas“ buvo Hitlerjugendo karinio jūrų padalinio analogas.

Abi dalys buvo organizuotos 1942 m. gegužės mėn. Kai kas teigia, kad jos buvo organizuotos kaip mokomieji vienetai, ruošę rekrutus Vokietijos Kariniam jūrų laivynui (Kriegsmarine). Grupė norvegų savanorių šios organizacijos narių 1943 m. sausį buvo išsiųsti į Vokietiją, į treniravimo centrą.

Hirdmarino ženklas buvo Nasjonal Samling erelis, laikantis saulės kryžių virš inkaro.

• Dahl, Hans Fredrik (1995). „Hirden“. In: Dahl H.F. Norsk krigsleksikon 1940-45. Oslo: Cappelen