Johann Strauss (Vyresnysis)

Johanas Štrausas

J. Štrauso portretas, 1835 m. litografija
Gimė	1804 m. kovo 14 d. Viena
Mirė	1849 m. rugsėjo 25 d. (45 metai) Viena
Tautybė	austras
T��vas	Franz Strauss
Motina	Barbara Tollmann
Sutuoktinis (-ė)	Anna Streim (1801−1870)

Veikla	kompozitorius

Vikiteka	Johann Strauss (Vyresnysis)

J. Štrauso „Radeckio maršas“ (trumpoji versija)

Johanas Štrausas (Vyresnysis arba Tėvas, vok. Johann Strauss, 1804 m. kovo 14 d. − 1849 m. rugsėjo 25 d.) – XIX a. pirmos pusės austrų romantizmo kompozitorius, valsų kūrėjas. Žinomiausiu jo kūriniu įvardijamas „Radeckio maršas“.

Biografija

Johanas Štrausas gimė 1804 m. kovo 14 d. Vienoje. Jo tėvai Francas ir Barbara laikė taverną Leopolštate − neturtingame Vienos priemiestyje, kur telkėsi atvykėliai amatininkai: čekai, lenkai, žydai. Johano senelis buvo judėjas (vėliau priėmęs katalikybę), atsikėlęs į Vieną iš Budos. Johanas Štrausas vėliau buvo pramintas Vyresniuoju ir Tėvu, kad atskirti nuo sūnaus bendravardžio, vėliau tapusio garsiu kompozitoriumi ir pavadinto „valsų karaliumi“, Johano Jaunesniojo (arba Sūnaus). Po motinos (1811 m.) ir tėvo (1816 m.) mirčių Johaną globojo Antonas Miuleris, kuris jį įdarbino pas knygų įrišėją. Šiuo laikotarpiu, 1817−1822 m., J. Štrausas pramoko groti smuiku iš žinomo muzikanto Johano Polišanskio (1779–1836). Po to mokėsi boso ir instrumentuotės pas Ignacą fon Zeifrydą ir tobulino grojimo smuiku techniką pas Leopoldą Jansą.

Tikėtina, kad J. Štrausas grojo vadovaujamas tuo metu pagarsėjusio Michaelio Pamerio. 1823 m. J. Štrausas prisijungė prie vėliau išgarsėjusio valsų kūrėjo Jozefo Lanerio trio grupės, kuri vėliau prasiplėtė iki 11−12 muzikantų. 1825 m. liepos 11 d. J. Štrausas vedė Aną Štreim, su kuria tais pačiais metais susilaukė sūnaus Johano, vėliau tapusio dar garsesniu kompozitoriumi nei tėvas. Vėliau pora susilaukė daugiau vaikų, tarp kurių kompozitoriais tapę Jozefas (g. 1827 m.) ir Eduardas (g. 1835 m.). Nepaisant vaikų ši santuoka nebuvo labai darni. Pirmą kartą J. Štrauso kompozicija publikuota 1825 m. (neišlikusi). Su valso „Kettenbrücke-Walzer“ publikavimu 1827 m. J. Štrausas pasiekė pripažinimo ir pradėjo savo „orkestro“ veiklą atskirai nuo J. Lanerio. Viena iš plačiai paplitusių nuomonių, esą J. Štrausas ir J. Laneris susipyko, bet faktinių patvirtinimų tam nėra.

J. Štrausas ne tik kūrė savas kompozicijas, bet ir aranžavo kitų kompozitorių muziką savo orkestro pasirodymams, samdė muzikantus, organizavo išvykas ir pats diriguodavo pasirodymams su smuiku ant pakylos. Daugiausiai J. Štrausas pagarsėjo savo valsais, bet kūrė taip pat polkas, galopus ir kadrilius. Viso parašė daugiau nei 250 kūrinių. 1829 m. jis pasirašė 6 metų sutartį pasirodymams Šperlo salėje, kurioje įvyko daugiau nei ketvirtadalio jo kūrinių premjeros. Įvairiapusiška jo veikla lėmė, kad J. Štrausas tapo viena iš Vienos muzikinės kultūros garsenybių. Tačiau ilgi muzikavimo vakarai tvankiuose salonuose ir pasilinksminimų kultūros gyvenimo būdas tikriausiai lėmė, kad tiek J. Štrausas, tiek jo konkurentas J. Laneris mirė jauni (J. Štrausas 45-erių, J. Laneris 42-ejų). Kai J. Laneris išliko vietiniu fenomenu, J. Štrausas siekė tarptautinio dėmesio. 1833 m. jis pirmą kartą su savo grupe pasirodė Pešte. 1834 m. keliavo po Vokietijos provincijas, kur koncertavo Prūsijos karaliaus ir besilankančių Rusijos caro ir carienės akivaizdoje. 1838 m. jo 28 narių orkestras šešias savaites koncertavo Paryžiuje ir 33 savaites praleido ture po Britaniją. 1834 m. buvo paskirtas Vienos garnizono Pirmojo pulko muzikinės grupės vadovu, 1835 m. pradėjo vadovauti muzikantams Imperatoriškųjų rūmų pokyliuose. Dėl savo padėties J. Štrausas buvo pramintas „Austrijos Napoleonu“.

1842 m. J. Štrausas atsiskyrė nuo žmonos ir apsigyveno su meiluže Emili Trampuš. Formaliai jų skyrybos įvyko 1846 m. Tuo metu jo sūnus Johanas Jaunesnysis jau buvo sukūręs savo, tėvui konkuruojančią muzikos grupę. Per 1848 m. revoliucinius įvykius Vienoje tėvas ir sūnus parėmė skirtingas politines stovyklas: Johanas Jaunesnysis − revoliucionierius, Johanas Vyresnysis − tradicinę Habsburgų monarchiją. Būtent tuo metu jis parašė „Radeckio maršą“, dedikuotą maršalui Radeckiui ir Austrijos armijai. 1849 m. J. Štrausas su 31 muzikantų orkestru vėl keliavo po Europą pasiekdamas Angliją. Johanas Štrausas Vyresnysis mirė 1849 m. rugsėjo 25 d. Vienoje, po užsikrėtimo skarlatina nuo vieno iš septynių jo ir E. Trampuš vaikų. Pilną J. Štrauso kūrinių katalogą 1889 m. publikavo jo sūnus Johanas Štrausas Jaunesnysis. Dažnai Vienos valsų išsivystymas siejamas su J. Štrauso Vyresniojo ir J. Lanerio kūrybine veikla, tačiau iš tikro valsai jau buvo grojami Vienoje prieš juos.

Šaltiniai

Lang, Zoë Alexis. The Legacy of Johann Strauss. Cambridge University Press, 2014, p. 17−22
Kemp, Peter. Grove Music Online, 2001
J. Štrausas Vyresnysis Encyclopaedia Britannica tinklalapyje

Nuorodos

Vikiteka: Johann Strauss (Vyresnysis) – vaizdinė ir garsinė medžiaga