Kozelskas

Kozelskas Козельск
Kozelskas. Tolumoje – soboras
Kozelskas 54°02′0″ š. pl. 35°47′0″ r. ilg. / 54.03333°š. pl. 35.78333°r. ilg. / 54.03333; 35.78333 (Kozelskas)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė	Rusija
Sritis	Kalugos sritis
Rajonas	Kozelsko rajonas
Įkūrimo data	XII a.
Gyventojų (2021[1])	16 759
Plotas	22,95 km²
Tankumas (2021[1])	730 žm./km²
Altitudė	160 m
Vikiteka	Kozelskas

Kozelskas (rus. Козельск) – miestas pietvakarių Rusijoje, Kalugos srityje, 72 km į pietvakarius nuo Kalugos, Žizdros upės kairiajame krante; rajono centras. Geležinkelio stotis prie Smolensko–Tulos linijos. Stiklo, plytų, maisto (pieno) pramonė.

Mieste išlikęs 1777 m. statytas soboras, Viešpaties Apreiškimo cerkvė (1810 m.), akmeniniai pirklių namai (XIX a.). Apylinkėse gausu vienuolynų: 3 km nuo Kozelsko, Žizdros dešiniajame krante, yra Optinos vyrų vienuolynas (XV a., restauruotas 1987 m.), už 12 km yra Šamodrino moterų vienuolynas, Klykovo vyrų vienuolynas. Už 6 km yra Berezičių dvaro rūmų liekanos.

Kozelskas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1146 m., kuomet priklausė Černigovo kunigaikštystei. 1238 m. miestą apgulė mongolai–totoriai; apgultis tęsėsi 7 savaites, miestiečiai nukovė vieną Batijaus karvedžių, todėl priešui užėmus miestą visi jo gyventojai buvo išžudyti, o miestas sudegintas. 1446–1494 m. Kozelskas priklausė LDK. 1494 m. atiteko Maskvos didžiajai kunigaikštystei. 1776 m. Kozelskui suteiktas miesto statusas. Antrojo pasaulinio karo metais Kozelsko lageryje laikyti lenkų karininkai.^[2]

• 
  Šv. Dvasios cerkvė
• 
  Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė
• 
  Geležinkelio stotis