Pereiti prie turinio

Kristalas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kvarco kristalas
Didžiulis dirbtinis monokristalas auginamas Saint-Gobain

Kristalas – kietasis kūnas, turintis tvarkingą vidinę struktūrą. Jį sudaro tvarkingai susigrupavusios dalelės: atomai, jonai (krūvį turinčios dalelės) arba molekulės (atomų junginiai).

Kristalas susidaro iš tirpalų, aušinant išlydytą kietąją medžiagą, o šis susidarymo procesas vadinamas kristalizacija. Susidarant kristalui, jo atomai, jonai ar molekulės tvarkingai išsidėsto lygiagrečiomis eilėmis, kurių grupės sudaro kristalų gardeles. Gardelė lemia kristalo formą. Kai prie jos jungiasi daugiau atomų, jonų ar molekulių, kristalas auga. Taškai, kuriuose išsidėsčiusios struktūrinės dalelės, vadinama gardelės mazgais. Molekulinėje kristalinėje gardelėje molekules sieja Van der Valso jėga. Pats mažiausias tūris, tiksliai pasikartojantis visame kristale, vadinamas elementariąja gardele. Kristalą sudaro gardelių kombinacijos. Druska ir cukrus turbūt yra žinomiausios kristalinės medžiagos, bet, pavyzdžiui, molis ar plienas irgi susideda iš kristalų. Daugelio gamtinių medžiagų kristalinę sandarą sunku įžiūrėti, nes kristalai dažniausiai būna sulipę. Tokios iš daugelio kristalėlių sudarytos medžiagos yra vadinamos polikristalinėmis.

Atomai kristalinėje gardelėje dėl šiluminio judėjimo svyruoja tam tikrose ribose

Kristalų simetrijos elementai yra ašys, plokštumos ir centrai.

NaCl kristalo jonai
Melsvas = Na+, Tamsiai žalias = Cl