Marcello Mastroianni

Marcello Mastroianni
Kadras iš filmo „8½“ (1963 m.)
Tikras vardas	Marcello Vincenzo Domenico Mastroianni
Gimė	1924 m. rugsėjo 28 d. Fontana Liris, Italijos karalystė
Mirė	1996 m. gruodžio 19 d. (72 metai) Paryžius, Prancūzija
Šalis	Italija
Sutuoktinis	Flora Carabella (1950–1964 (1996))
Vaikai	2
Aktyvumo metai	1938–1996
Užsiėmimas	aktorius
Žymesni vaidmenys
Marcello Rubini „La Dolce Vita“ (1960) Fernando Cefalu „Itališkos skyrybos“ (1961) Guido Anselmi „8½“ (1963) Domenico Soriano „Itališkos vedybos“ (1964)
Apdovanojimai
Oskaras (nominacija) (1963, 1978, 1988) Auksinis gaublys (1963, 1965) BAFTA (1964, 1965) Kanų kino festivalis (1970, 1987), Cezario apdovanojimas (1993)

Marčelas Mastrojanis (it. Marcello Mastroianni; 1924 m. rugsėjo 28 d. – 1996 m. gruodžio 19 d.) – italų aktorius, dažnai vadinamas didžiausia visų laikų šalies kino žvaigžde. 1994 m. už nuopelnus šaliai apdovanotas Italijos Respublikos ordinu „Už Nuopelnus šaliai“.

Mastrojanis gimė Fontana Lirio kaimelyje Frozinonės provincijoje Idos ir Ottone šeimoje^[1]. Jo brolis Rugerro, vėliau tapęs kino montuotoju ir dirbęs keliuose filmuose kartu su Marčelo, gimė 1929 m.^[2]

Antrojo pasaulinio karo metu Marčelo tarnavo kariuomenėje ir buvo internuotas Vokietijos kariuomenės kalinių stovykloje, iš kurios jam pavyko pabėgti ir pasislėpti Venecijoje.

1939 m. 14-metis Mastrojanis atliko epizodinį vaidmenį filme „Marionette“^[3]. Po keleto nereikšmingų pasirodymų, 1951 m. jis gavo pirmą didelį vaidmenį juostoje „Atto d’accusa“^[4]. Per dešimtmetį Mastrojanis tapo vienu žinomiausiu šalies aktoriumi, išgarsintas tokių filmų kaip „I soliti ignoti“ (1958) ir Federico Fellini „La Dolce Vita“ (1960). 1963 m. jis nusifilmavo dar viename Fellini filme „8 1⁄2“. Per savo karjerą Mastrojanis sukūrė beveik pusantro šimto vaidmenų garsiausių to meto Europos režisierių filmuose: Giuseppe De Santis „Giorni d’amore“ (1954), Luchino Visconti „Le notti bianche“ (1957), Mario Monicelli „Casanova 70“ (1965), Alberto Lattuada „Išlik savimi“ (1978), Fellinio „La città delle donne“ (1980) ir Nikitos Michalkovo „Juodosios akys“ (1987). Mastrojanis būdavo didžiausia šių filmų žvaigždė, jo partnerėmis ekrane buvo ryšiausios kino aktorės Marina Vlady, Jeanne Moro, Brigitte Bardot, Jacqueline Bisset, Nastassja Kinski, Shirley MacLaine, Virna Lisi. Ypač dažnai Mastrojanis ekrane pasirodydavo su viena garsiausių Italijos aktorių Sophia Loren – net 8 filmuose („Peccato che sia una canaglia“ (1955), „La fortuna di essere donna“ (1956), „Ieri, oggi, domani“ (1963), „Itališkos vedybos“ (1964), „I girasoli“ (1970), „Kunigo žmona“ (1970), „Una giornata particolare“ (1977) ir „Prêt-à-Porter“ (1994)).

Mastrojanis 3 kartus buvo nominuotas Oskaro apdovanojimui. Kartu su Jack Lemmon ir Dean Stockwell Mastrojanis yra vieninteliai aktoriai, 2 kartus pelnę pagrindinį – geriausio aktoriaus – apdovanojimą Kanų kino festivalyje.

1950 m. Mastrojanis vedė aktorę Flora Carabella, su kuria po metų susilaukė dukters Barbaros. Jų santuoka faktiškai nutrūko 1964 m., į viešumą iškilus ryšiams su kitomis moterimis, tačiau oficialiai ji niekada nebuvo nutraukta (Flora mirė 1999 m., o Barbara – 2018 m.).

1968 m., kuriant filmą „Amanti“, Mastrojanis susipažino su amerikiečių aktore Faye Dunaway. Judviejų ryšys truko 2 metus, tačiau Mastrojaniui atsisakius skirtis su žmona ir ją vesti, Dunaway galiausiai jį paliko. „- Ji buvo moteris, kurią mylėjau labiausiai“, – vėliau tvirtino Mastrojanis.

1970–74 m. Mastrojanis gyveno su 19 metų jaunesne prancūzų aktore Catherine Deneuve, su kuria susilaukė dukters Kjaros. Per tą laiką jie kartu nusifilmavo 4 juostose, tačiau abu išliko susaistyti santuokomis su kitais asmenimis (Deneuve iki 1972 m. buvo ištekėjusi už britų fotografo David Bailey). Ryšiui nutrūkus, Flora siūlė Deneuve įvaikinti Kjarą, kurią dažnai prižiūrėdavo dėl abiejų tėvų užimtumo, tačiau prancūzė atsisakė.

Buvo plačiai kalbama, kad Mastrojanio meilužėmis buvo daugybė garsių to laikmenčio aktorių: Ursula Andress, Anouk Aimee, Claudia Cardinale, Lauren Hutton.

1976 m. jis susipažino su filmų kūrėja ir rašytoja Anna Maria Tato, su kuria liko kartu iki savo mirties 1996 m.

Mastrojanis mirė nuo kasos vėžio būdamas 72. Mirties metu su juo buvo ne tik abi dukros, Tato, bet ir Deneuve. Pažymint liūdną datą, tą dieną buvo išjungtas Trevi fontanas Romoje – vieno garsiausių jo filmų „La Dolce Vita“ simbolis.^[5][6]

1997 m. Venecijos kino festivalyje, o vėliau ir Kanų kino festivalyje buvo parodytas 4 valandų trukmės dokumentis filmas „Marcello Mastroianni: mi ricordo, sì, io mi ricordo“, kurį sukūrė Tato. Carabella, Deneuve ir Chiara nesėkmingai bandė uždrausti šio filmo rodymą.

• David di Donatello
  • 1964 – geriausias aktorius („Ieri, oggi, domani“)
  • 1965 – geriausias aktorius („Itališkos vedybos“)
  • 1982 – specialus apdovanojimas
  • 1983 – geriausias aktorius (nominacija) („Il mondo nuovo“)
  • 1983 – karjeros apdovanojimas
  • 1986 – geriausias aktorius („Ginger e Fred“)
  • 1988 – geriausias aktorius („Juodosios akys“)
  • 1995 – geriausias aktorius („Sostiene Pereira“)
  • 1997 – specialus apdovanojimas

• Nastro d'argento
  • 1955 – geriausias aktorius („Giorni d’amore“)
  • 1957 – geriausias aktorius (nominacija) („La fortuna di essere donna“)
  • 1958 – geriausias aktorius („Le notti bianche“)
  • 1959 – geriausias antrojo plano aktorius (nominacija) („Racconti d’estate“)
  • 1961 – geriausias aktorius („La dolce vita“)
  • 1961 – geriausias aktorius (nominacija) („Il bell’Antonio“)
  • 1962 – geriausias aktorius („Itališkos skyrybos“)
  • 1963– geriausias aktorius („Cronaca familiare“)
  • 1964 – geriausias aktorius (nominacija) („8½“)
  • 1965 – geriausias aktorius (nominacija) („Itališkos vedybos“)
  • 1966 – geriausias aktorius (nominacija) („La decima vittima“)
  • 1971 – geriausias aktorius (nominacija) („Dramma della gelosia (tutti i particolari in cronaca)“)
  • 1983 – geriausias aktorius (nominacija) („Il mondo nuovo“)
  • 1986 – geriausias aktorius („Džindžer ir Fredas“)
  • 1986 – geriausias aktorius (nominacija) („Maccheroni“)
  • 1988 – geriausias aktorius („Juodosios akys“)
  • 1990 – geriausias aktorius (nominacija) („Che ora è?“)
  • 1991 – geriausias aktorius („Verso sera“)
  • 1996 – geriausias aktorius (nominacija) („Sostiene Pereira“)
  • 1997 – specialus apdovanojimas

• Globo d'oro
  • 1976 – geriausias aktorius (nominacija) („Sekmadienio moteris“, „Per le antiche scale“, „Todo modo“)
  • 1977– geriausias aktorius („Una giornata particolare“)
  • 1984 – geriausias aktorius („Enrico IV“)
  • 1986 – geriausias aktorius („Džindžer ir Fredas“, „Maccheroni“)
  • 1991 – geriausias aktorius („Verso sera“)

• Grolla d'oro
  • 1955 – geriausias aktorius („Giorni d’amore“, „Peccato che sia una canaglia“)
  • 1976 – geriausias aktorius („Sekmadienio moteris“, „Per le antiche scale“, „Todo modo“)
  • 1978 – geriausias aktorius („Una giornata particolare“)

• Auksinis gaublys
  • 1963 – geriausias aktorius („Itališkos vedybos“)
  • 1965 – geriausais aktorius („Itališkos vedybos“)
  • 1965 – Henrietta apdovanojimas
  • 1966 – Henrietta apdovanojimas (nominacija)
  • 1978 – geriausia aktorius (nominacija) („Una giornata particolare“)
  • 1993 – geriausia aktorius (nominacija) („La vedova americana“)

• Oskaras
  • 1963 – geriausias aktorius (nominacija) („Itališkos skyrybos“)
  • 1978 – geriausias aktorius (nominacija) („Una giornata particolare“)
  • 1988 – geriausias aktorius (nominacija) („Juodosios akys“)

• Kiti apdovanojimai
  • 1964 – BAFTA – geriausias užsienio aktorius („Itališkos skyrybos“)
  • 1965 – BAFTA – geriausias užsienio aktorius („Ieri, oggi, domani“)
  • 1965 – San Sebastiano kino festivalis – geriausias aktorius („Casanova 70“)
  • 1970 – Kanų kino festivalis – geriausias aktorius („Dramma della gelosia (tutti i particolari in cronaca)“)
  • 1987 – Kanų kino festivalis – geriausias aktorius („Juodosios akys“)
  • 1988 – Europos kino apdovanojimas – karjeros apdovanojimas
  • 1988 – Ciak d'oro – geriausias aktorius („Juodosios akys“)
  • 1989 – Venecijos kino festivalis – geriausias aktorius („Che ora è?“)
  • 1990 – Venecijos kino festivalis – karjeros apdovanojimas
  • 1993 – Venecijos kino festivalis – geriausias antrojo plano aktorius (nominacija) („Uno, due, tre, stella!“)
  • 1993 – Cezario apdovanojimas – garbės apdovanojimas

Vikiteka: Marcello Mastroianni – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• IMDb profilis

• Dewey, Donald (1993). Marcello Mastroianni: His Life and Art. New York: Carol Publishing Group. ISBN 1-55972-158-8.