Meredith Monk

Meredith Monk
Gimimo vardas	Meredith Jane Monk
Gimė	1942 m. lapkričio 20 d. (81 metai) Niujorkas, JAV
Tautybė	amerikietė
Tėvas	Theodore Glenn
Motina	Audrey Lois Monk
Veikla	muzikos atlikėja, kompozitorė
Sritis	eksperimentinė muzika, avangardas
Vikiteka	Meredith Monk

Meredith Monk (g. 1942 m. lapkričio 20 d., Niujorkas, JAV) - kompozitorė, dainininkė, režisierė-choreografė, moderniosios operos žanro, muzikinio teatro, filmų bei instaliacijų kūrėja.

Nuo 1960 m. Monk kuria tarpdisciplininius kūrinius, kurie jungia muziką, teatrą ir šokį, glaudžiai bendradarbiaudama su įrašų leidybos kompanija ECM Records. 1991 m. Monk sukūrė operą Atlas Hiustono operos teatrui, Teksase. Jos muzika buvo naudojama filmuose, prodiusuojamuose Coen Brothers (The Big Lebowski, 1998) ir Jean-Luc Godard (Nouvelle Vague, 1990 ir Notre musique, 2004), o hiphopo menininkas DJ Shadow naudojo Monk kūrinio "Dolmen Music" (1979) fragmentus dainoje "Midnight in a Perfect World" (1996).

Meredith Monk gimė Limoje, Peru. Ji yra viena iš dviejų verslininko Theodore Glenn Monk ir dainininkės Audrey Lois Monk poros vaikų (brolis vardu Tracy Monk, gimė 1948 m.). Jos motina, profesionali populiariosios ir klasikinės muzikos dainininkė, žinoma su savo sceniniu slapyvardžiu "Audrey Marsh". Ji buvo kilusi iš profesionalių muzikų šeimos - jos tėvas žinomas rusų žydas bosas-baritonas Jospephas B. Zellmanas, o motina Rose Zellman, koncertų pianistė iš Filadelfijos.

Ankstyvoje jaunystėje M. Monk studijavo fortepijono atlikimo meną bei euritmiją (ritmo išraiška kūno judesiais).

1964 m. ji įgijo šokio ir klasikinės muzikos bakalauro laipsnį Sarah Lauwrence koledže, Niujorke. Ten studijavo su žymių modernaus šokio šokėju ir choreografu Beverly Schmidt Blossom. Gyvenimo eigoje menininkė pelnė Bard koledžo, Džiuliardo mokyklos, San Francisko menų instituto ir Bostono konservatorijos Menų daktarės laipsnį.

Nuo pat karjeros pradžios Monk buvo susidomėjusi filmų kūrimu, choreografija bei vaidyba. Šios sritys atrandamos jos kūryboje, kur visa tai - sintetinama, apjungiama.

1964 m. autorė debiutavo kaip scenos menų (angl. performance art) artistė.

1968 m. ji subūrė "House" - grupę iniciatyvių įvairių sričių menininkų, ieškančių kitokio požiūrio ir prieigos prie meno.

1968 m. M. Monk susipažino su Bruce Nauman San Franciske, kurio tolesnei kūrybai ji padarė nemažą įtaką.

1978 m. Meredith Monk suformavo savo "Meredith Monk and Vocal Ensemble" trupę. Jos tikslas buvo naujų vokalo technikų plėtotė, platesnis vokalo išnaudojimas, kuris dažnai kontrastuodavo su minimalistine, balsus lydinčia instrumentine muzika. Trupė buvo kviečiama rengti pasirodymus visame pasaulyje, kartu įrašė daugelį autorės kūrinių. Netrukus kompozitorė užmezgė ryšius su "Walker Art Center" Mineapolyje, kuris iki šiol rengia Monk kūrybos pasirodymus bei koncertus.

1979 m. autorė sukūrė plačiai žinomą kūrinį "Dolmen Music" (1979 m.), kuris buvo įrašytas ir išleistas ECM įrašų kompanijos 1981 m.

1981 m. M. Monk režisavo ir parašė scenarijų filmui "Ellis Island" (liet. "Elio sala").

1988 m. režisavo ir parašė scenarijų filmui "Book of Days" (liet. "Dienų knyga"), kuris buvo rodytas Niujorko filmų festivalyje.

1991 m. autorė išbandė savo jėgas operos žanre ir sukūrė trijų veiksmų operą "Atlas", kurios premjera įvyko Hiustone, Teksase.

1995 m. ji pelnė "MacArthur Foundation" draugijos narės vardą.

1999 m. M. Monk atliko kūrinį "Vokalinė auka" Dalai Lamai, "Sacred Music" festivalio Los Andžele metu.

2003 m. Monk sukūrė pirmąjį simfoninį kūrinį "Possible Sky" (liet. "Galimas dangus").

2005 m. visame pasaulyje buvo rengiami koncertai ir pasirodymai Meredith Monk karjeros keturiasdešimtmečio proga. Vienas žymiausių renginių buvo koncertas Carnegie Hall, Niujorke, kuriame pasirodė Björk, Terry Riley, DJ Spooky, Ursula Oppens, Bruce Brubaker, John Zorn, ansambliai "Alarm Will Sound", "Bang on a Can All-Stars" bei Pacific Mozart Ensemble.

2012 m. M. Monk sukūrė žymų muzikinis-teatrinį kūrinį "On Behalf of Nature", kuris pirmą kartą buvo atliktas pirmą kartą atliktas 2013 m. sausį, UCLA salėje.

2015 m. M.Monk minėjo savo penkiasdešimtąsias kūrybos metines ir, pripažinta kaip viena įtakingiausių bei unikaliausių savo kartos menininkių, ji užėmė "Richard and Barbara Debs" kompozitorės-pirmininkės pareigas "Carnegie Hall" institucijoje.

Monk kūryba buvo pristatyta "Lincoln Center Festival", "Houston Grand Opera", "London’s Barbican Centre" bei kitų žymių festivalių metu.

Užsakymų Meredith Monk susilaukė iš Michael Tilson Thomas ("San Francisco Symphony" bei "New World Symphony"), "Kronos Quartet", "Saint Louis Symphony Orchestra" ir "Los Angeles Master Chorale" kolektyvų.

1972 m. autorė pelnė The Villagers Voice laikraščio, leidžiamo Niujorke "Obie" apdovanojimą, įsteigtą teatro menininkams.

1976 m. jį pelnė pakartotinai už pjesę teatrui "Quarry" (sukurta tais pačiais metais).

1985 m. ji gavo trečiajį "Obie" apdovanojimą už kūrybinius pasiekimus.

2011 m. menininkė pelnė Yoko Ono Lennon menų padrąsinimo apdovanojimą (angl. "Yoko Ono Lennon Courage Award for the Arts").

2012 m. jai suteiktas "Menų ir literatūros ordino tarnautojos" titulas Prancūzijos Respublikoje. Tais pačiais metais klasikinės muzikos žurnalas Musical America autorę paskelbė metų kompozitore.

2012 m. keliais apdovanojimais buvo įvertintas M. Monk balsas - ji pateko į "NPR 50 Great Voices" sąrašą bei pelnė "Doris Duke menininko apdovanojimą".

Kompozitorė taip pat išleido daug įrašų, didžiają dalį jų - su "ECM New Serial" kompanija, Nuo 2001-ųjų taip pat dirba ir su "Boosey & Hawkes" leidykla.

Ankstyvieji Meredith Monk kūriniai buvo choreorgrafiniai, tačiau folkloro muzikos pomėgis ir jos vertinimas padėjo kūrėjai sukurti išskirtinį dainavimo stilių, vadinamą „išplėsta balso technika“ (angl. "extended vocal technique"). Stilius pasižymi tvirtu ir sudėtingu žmogaus balso garso išdėstymu bei organizavimu - ekspresyvūs šūksniai, šnabždėjimai, oro sūkuriai, kosuliai ir šnabždesiai sukuria folklorinio dainininko ir paukščių garsų efektą. Ji yra laikoma šio stiliaus bei „tarpdisciplininių pasirodymų“ (angl. interdisciplinary performance) pioniere.

Monk kūriniai jungia muziką ir judesį, vaizdą ir objektą, šviesą ir garsą, siekiant įgalinti ir atrasti bei sujungti naujus meno suvokimo modelius. Įspūdingas balso instrumentiškumo suvokimas, kaip išraiškingos savo paties kalbos praplečia muzikos kompozicijos ribas, kuriant naujus garso laukus. Per penkiasdešimt savo karjeros metų ji darė įtaką daugybei scenos menų ir muzikos kūrėjų.

Meredith Monk muzika dažnai apibūdinama kaip įvairių skirtingų meno formų bei patyrimų jungtis, kuri yra tam tikra opozicija tuo pat metu kūrusiems minimalizmo kompozitoriams, siekusiems fragmentiškumo, aiškaus medžiagos elementų eksponavimo. Ir šios opozicijos rezultatas - muzika, persismelkusi M. Monk asmenybe, betarpiškai komunikuojanti su klausytoju, jo pasąmone.

Jos kūriniai kritikų įvardijami, kaip talpinantys repetityvumą, modalinę harmoniją, originalų vokalizavimą. M. Monk muzikoje koegzistuoja praeities (choralo, būdingos rytietiškos melodijos) ir dabarties muzikos elementai, tačiau, kaip pati autorė teigia, savo kūrybos ji nesieja su nostalgija praeičiai - savo muzika ji siekia klausytojams parodyti alternatyvų koncentracijos ir dėmesio sutelkimo egzistavimą greitėjančiame ir vėl lėtėjančiame mus supančiame pasaulyje.

Nors dažniausiai ji priešinama su minimalizmo atstovais, jos muzika teatrui dažnai apibūdinama „ištaigiai minimalistine“. ji kuria daugiasluoksnius, tiek aštriai graudžius, tiek džiaugsmingus paveikslus, kuriuose švelnios melodijos ir garsieji M. Monk vokaliniai sugebėjimai derinami su novatoriškomis instrumentuotėmis. Muzika spektakliui „Impermanence“ („Laikinumas“) (2006 m., premjera – San Franciske), kuriame greta vokalinės bei instrumentinės muzikos buvo įkomponuoti šokio ir vaizdo projekcijų elementai, kritikų laikomi nauju žingsniu M. Monk kūryboje. Šioje muzikoje jaučiamas polinkis į garsų chromatizavimą, aiškiai girdimą tokiuose kūriniuose kaip „Liminal“ (ištrauka iš spektaklio muzikos).

Meredith Monk mėginimai kurti grynai instrumentinius kūrinius styginių kvartetui ir dideliam simfoniniam orkestrui vokalinėje kūryboje jai padeda ne tik naudoti balsus kaip muzikinius instrumentus, tačiau ir suvokti instrumentus kaip balsus. Nors M. Monk savo įvairiomis vokalinėmis priemonėmis kūriniuose dažniausiai išgauna neverbalinius garsus, kartais pasigirsta ir poetinių tekstų.

M.Monk muzika išsiskiria eksperimentavimu vokalo srityje. Jos vokaliniuose kūriniuose retai randamas suprantamas, logiškas tekstas. Vietoje to kompozitorė naudoja neįprastas artikuliacijas, išplečia dainavimo technikas. Tai sukuria archajiško ir kartu modernaus, nestandartinio skambesio sintezę. Šis unikalus balso, kaip instrumento ir kaip išraiškingos kalbos traktavimas leido kūrėjai praplėsti kompozicines ribas ir darė įtaką daugeliui kompozitorių.

Instrumentiniai kompozitorės kūriniai taip pat nelieka nepastebėti ir yra atliekami garsių šiandienos ansamblių ("The Kronos Quartet", ACME (American Contemporary Music Ensemble) ir kt.).

Kurdama muziką instrumentams, M. Monk randa kitų būdų atrasti ir traktuoti medžiagą nei kurdama vokaliniams ansambliams, kuriuose muzika kuriama eksperimentuojant visai atlikėjų komandai. Vienas iš dažniausiai atliekamų jos instrumentinių kūrinių - styginių kvartetas "Stringsongs", sudarytas iš 4 dalių: "Cliff Light" (liet. "Šviesa skardžio uoloje") "Tendrils" (liet. "Atžalos") "Obsidian Chorale" (liet. "Obsidiškas choralas) ir "Phantom Strings" (liet. "Fantomo stygos"). Šis kūrinys - puikus pavyzdys, kaip savo savitą estetiką kūrėja geba konvertuoti į labai klasikinį formatą.

Instrumentinėse kompozicijose M. Monk taip pat neatsisako polinkio eksperimentuoti ir ieško netikėtų garsų, keistų faktūrų, kurias galėtų išgauti konkretus ansamblis, arba, kaip pasitaiko dažniau, solo instrumentas. Kaip tik solo instrumentui ir yra parašyta didžioji dalis instrumentinių kompozicijų: solo fortepijonui - "Paris" (liet. "Paryžius") (1972), "Window in 7's" (liet. "Langas septynetuose") (1986), "St. Petersburg Waltz" (liet. "Sankt Peterburgo valsas") (1994), "Steppe Music" (liet. "Steppe muzika") (1997), solo klarnetui - "Clarinet Study #4" (liet. "Klarneto studija #4")(1999), solo trimitui - "Trumpet Study #1" (liet. "Trimito studija #1") (1999).

• Plainsong skirta Bill's Bojo elektriniams vargonams (1971)
• Paris solo fortepijonui (1972)
• Ellis Island dviem fortepijonams (1986)
• Window in 7's solo fortepijonui (1986)
• Parlour Games dviem fortepijonams (1988)
• Phantom Waltz dviem fortepijonams (1990)
• St. Petersburg Waltz solo fortepijonui (1994)
• Steppe Music solo fortepijonui (1997)
• Clarinet Study #4 solo klarnetui (1999)
• Cello Study #1 solo violončelei ir solo balsui (1999)
• Trumpet Study #1 solo trimitui (1999)
• Possible Sky orkestrui ir balsams (2003)
• Stringsongs styginių kvartetui (2004)

• 16 Millimeter Earrings balsui, gitarai ir garso juostai (1966)
• Blueprint: Overload/Blueprint 2 solo balsui, vėlavimo sistemai ir garso juostai (1967)
• Dying Swan with Sunglasses (1967)
• Blueprint (3), (4) (1968)
• Co-op (1968)
• Juice: A Theater Cantata 85-iems balsams, žydų arfai ir dviem smuikams (1969)
• Needle-Brain Lloyd and the Systems Kid 150-čiai balsų, elektriniams vargonams, gitarai ir fleitai (1970)
• Vessel: An Opera Epic 75-iems balsams, elektroniniams vargonams, mušamoms kanklėms ir akordeonui (1971)
• Paris fortepijonui ir dviem balsams (1972)
• Our Lady of Late solo balsui ir vyno taurei (1972)
• Education of the Girlchild: an Opera 6-iems balsams, elektriniams vargonams ir fortepijonui (1972–73)
• Chacon 25-iems balsams, fortepijonui ir perkusijai (1974)
• Anthology and Small Scroll solo balsui, fortepijonui ir išilginei soprano fleitai (1975)
• Venice/Milan 15-ai balsų ir fortepijonui keturiomis rankomis (1976)
• Quarry: An Opera 38-iems balsams, 2 fisharmonijoms, 2 išilginėms fleitoms, garso juostai (1976)
• Songs from the Hill solo balsui (1976)
• Tablet keturiems balsams, fortepijonui keturiomis rankomis ir išilginėms soprano fleitoms (1976)
• The Plateau Series 5-iems balsams ir garso jusotai (1977)
• Recent Ruins 14-ai balsų, fortepijonui ir dviem elektriniams vargonams (1979)
• Dolmen Music 6 balsams, violončelei ir perkusijai ( 1979)
• Turtle Dreams (Waltz) 4-iems balsams, 2-iems elektriniams vargonams (1980)
• Specimen Days 14-ai balsų, fortepijonui ir 2 elektriniams vargonams (1981)
• View No. 2 solo balsui ir fortepijonui (1982)
• Tokyo Cha-Cha 6 balsams ir 2 elektroniniams vargonams (1983)
• 2 Men Walking 3 balsams ir elektroniniams vargonams (1983)
• The Games 16-ai balsų, sintezatoriui, klavišiniams mušamiesiems, flamandų dūdmaišiui, kiniškam ragui ir vokiškajai fleitai (1983)
• Astronaut Anthem chorui a capella (1983)
• Panda Chant I 4-iems balsams (1984)
• Panda Chant II 8-iems balsams (1984)
• Graduation Song 16-ai balsų (1984)
• City Songs (1984)
• Book of Days 25-iems balsams, sintezatoriui, fortepijonui arba 7-iems balsams ir sintezatoriui (1985)
• Scared Song daina solo balsui, sintezatoriui ir fortepijonui (1986)
• I Don't Know daina solo balsui ir fortepijonui (1986)
• Double Fiestadaina solo balsui ir dviem fortepijonams (1986)
• String solo balsui (1986)
• Duet Behavior 2-iems balsams (1987)
• The Ringing Place 9-iems balsams (1987)
• Cat Song solo balsui (1988)
• Processional solo fortepijonui ir balsui (1988)
• Light Songs solo balsui (1988)
• Fayum Music balsui, mušamoms kenklėms, dvigubai okarinai (1988)
• Book of Days (grass takelis 10-iai balsų, violončelei, voices, cello, šam, sintezatoriui, mušamoms kanklėms, dūdmaišiui (1988)
• Atlas: An Opera in Three Parts18-ai balsų, dviems klavišiniams mušamiesiems, klarnetui, sheng, bambukiniam saksofonui, dviems smuikams, altui, dviem violončelėms, prancūziškam ragui, perkusijai, šam (1991)
• Three Heavens and Hells 4-iems balsams (1992)
• Volcano Songs (Duet) 2-iems balsams (1993)
• St. Petersburg Waltz solo fortepijonui ir 2 balsams (1993)
• New York Requiem solo balsui ir fortepijonui (1993)
• Volcano Songs (Solo) solo balsui su balsų įrašu ir fortepijonui (1994)
• American Archaeology #1: Roosevelt Island 9-iems balsams, vargonams, bosui, viduramžiškiems būgnams ir šam (1994)
• Star Trek: Envoy Den-Kai/Krikiki Ansambliui (1995)
• Nightfall 16-ai balsų (1995)
• The Politics of Quiet 10-iai balsų, 2-iems klavišinių perkusijoms, prancūzų ragui, smuikui, griežiamoms kanklėms (1996)
• Magic Frequencies 6-iems balsams, 2-iems klavišinių perkusijoms ir smuikui (1998)
• Cello Study #1 solo violončelei ir balsui (1999)
• Micki Suite 4-iems balsams (2000)
• Mercy 7-iems balsams, 2-iems klavišinių perkusijoms, įvairiems mediniams pučiamiesiems, smuikui (2001)
• When There Were Work Songs vokaliniam ansambliui (2002)
• Last Song solo balsui ir fortepijonui (2003)
• Impermanence (part 1) 8-iems balsams, fortepijonui, klaviatūrai, marimbai, vibrafonui, perkusijoms, įvairiems mediniams pučiamiesiems, dviračio ratui bicycle wheel (2004)
• Night 8-iems balsams , išlenktam psalteriui, kameriniam orkestrui (1996/2005)
• Impermanence (part 2) 8-iems balsams, fortepijonui, klaviatūrai, marimbai, vibrafonui, perkusijoms, smuikui, įvairiems mediniams pučiamiesiems ir dviračio ratui (2006)
• Songs of Ascension of Jesus Christ vokaliniam ansambliui, įvairiems mediniams pučiamiesiems, perkusijai (2010)
• Weave solo balsams, chorui ir orkestrui (2010)
• Quilting 9-iems balsams (2011)
• On Behalf of Nature 8-iems balsams, smuikui, klaviatūroms, prancūzų ragui, klarnetui, bosiniui ir kontrabosiniui klarnetui, medinėms fleitoms, vibrafonui, marimbai ir perkusijoms (2013)

• Key (Increase Records, 1971 / Lovely Music, 1977 ir 1995)
• Our Lady of Late (Minona Records, 1973, 1986)
• Songs from the Hill/Tablet (wergo, 1979)
• Dolmen Music (ECM, 1981)
• Turtle Dreams (ECM, 1983)
• Do You Be (ECM, 1987)
• Book of Days (ECM, 1990)
• Facing North (ECM, 1992)
• Atlas: An Opera in Three Parts (ECM, 1993)
• Volcano Songs (ECM, 1997)
• Mercy (ECM, 2002)
• Impermanence (ECM, 2008)
• Beginnings (Tzadik, 2009, kūriniai nuo 1966 iki 1980)
• Songs of Ascension (ECM, 2011)
• Piano Songs (ECM, 2014)

• 1989 – Book of Days. Režisierius ir bendraautorius Tone Blevins.
• 1993 – The Sensual Nature of Sound: 4 Composers – Laurie Anderson, Tania León, Meredith Monk, Pauline Oliveros. Režisierius Michael Blackwood.
• 1983 – Four American Composers "Meredith Monk." Režisierius Peter Greenaway.
• 1996 – Speaking of Dance: Conversations With Contemporary Masters of American Modern Dance. No. 22: Meredith Monk. Amerikos šokio festivalis. Režisierius Douglas Rosenberg.

• Service, Tom. "A Guide to Meredith Monk's Music". The Guardian, 2012 11 19. [1]
• Oficialus Meredith Monk tinklalapis.[2]
• Sandow, Greg (1984). „The Struggle for Form“. The Village Voice. Suarchyvuotas originalas 2004-04-30. Nuoroda tikrinta 2015-12-14.
• Service, Tom (2005). „Kronos Quartet“. The Guardian.
• Sheridan, Molly (2017-12-09). „Our Lady of Late“. New Music Box. Suarchyvuotas originalas 2007-09-30. Nuoroda tikrinta 2015-12-14.
• Turner, Bob (2005). „Meredith Monk: magician of the voice“. Common Ground. Suarchyvuotas originalas 2005-11-07. Nuoroda tikrinta 2015-12-14.
• Interviu su Meredith Monk. Video Data Bank, 1997. [3]
• Archive film of Meredith Monk/The House performing Magic Frequencies in 1998 at Jacob's Pillow Archyvuota kopija 2012-04-06 iš Wayback Machine projekto.
• Meredith Monk biografija. Encilopeadia Britannica. [4]
• Battle, Laura. "Meredith Monk, Originator of 'Extended Vocal Technique'". Financial Times, 2013 10 11. [5]
• Sadauskas, Gediminas. "Meredith Monk "Impermanence"". Bernardinai.lt, 2009 01 29. http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-01-29-meredith-monk-imepermanence/12251
• Creemer, Constance. "Meredith Monk".Further Steps 2– Fourteen Choreographers on What's the R.A.G.E. in Modern Dance. London: Routledge, 2014, p. 130. [6]