Pereiti prie turinio

Nobelio fizikos premija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nobelio fizikos premija
Skiriama užYpatingi nuopelnai fizikos srityje
VietaStokholmas, Švedija
SkiriaŠvedijos karališkoji mokslų akademija
Apdovanojimai11 mln. Švedijos kronų (2023)[1]
Pirmasis apdovanojimas1901
Paskutinis apdovanojimas2023
Naujausiai apdovanotiPierre Agostini, Ferenc Krausz ir Anne L'Huillier
Daugiausiai apdovanojimųDžonas Bardinas (2)
Svetainėnobelprize.org
Vilhelmas Rentgenas (1845–1923), pirmasis Nobelio fizikos premijos laureatas

Nobelio fizikos premija – kasmetinis Švedijos karališkosios mokslų akademijos apdovanojimas, skiriamas už ypatingus pasiekimus fizikos srityje. Tai viena iš penkių Nobelio premijų, įsteigtų 1895 m. Alfredo Nobelio valia ir teikiama nuo 1901 m., kitos – Nobelio chemijos, Nobelio literatūros, Nobelio taikos ir Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos. Fizikos premija – tradiciškai pirmasis įteikiamas apdovanojimas Nobelio premijos įteikimo ceremonijoje.

Premiją sudaro medalis, diplomas ir piniginės premijos sertifikatas. Priekinėje medalio pusėje pavaizduotas toks pats Alfredo Nobelio profilis, koks atvaizduotas ant fizikos, chemijos ir literatūros medalių.

Pirmoji Nobelio fizikos premija buvo įteikta vokiečių fizikui Vilhelmui Rentgenui už ypatingus nuopelnus, kuriuos perteikė atrasdamas rentgeno spindulius. Premija, kurią administruoja Nobelio fondas, laikoma pačiu prestižiškiausiu apdovanojimu, kurį mokslininkas gali gauti fizikos srityje. Pristatoma kasmetinėje ceremonijoje Stokholme gruodžio 10 d., Nobelio mirties metinių proga. 2023 m. premija iš viso jau buvo apdovanoti 224 asmenys.[2]

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Alfredas Nobelis savo paskutine valia ir testamentu pareiškė, kad jo turtas turėtų būti panaudotas sukuriant apdovanojimų seriją tiems, kurie teikia „didžiausią naudą žmonijai“ fizikos, chemijos, taikos, fiziologijos ir medicinos bei literatūros srityse.[3] Nors Nobelis per savo gyvenimą parašė keletą testamentų, paskutinis parašytas likus metams iki jo mirties, o pasirašytas 1895 m. lapkričio 27 d. Švedijos ir Norvegijos klube, Paryžiuje.[4][5] Nobelis testamentu paliko 94% viso savo turto – 31 mln. Švedijos kronų (2,9 mln. USD arba 2,7 mln. EUR, 2023 m.), penkių Nobelio premijų įsteigimui.[6] Kadangi testamentą lydėjo didelis skepticizmas, Stortingas (Norvegijos parlamentas) jį patvirtino tik 1897 m. balandžio 26 d.[7][8] Testamento vykdytojai buvo Nobelio fondo, skirto rūpintis Nobelio turtais ir premijų organizavimu, įkūrėjai – Ragnar Sohlman ir Rudolf Lilljequist.

Patvirtinus testamentą netrukus buvo paskirti Norvegijos Nobelio komiteto nariai, kurie skirtų Taikos premiją. Kitos apdovanojimus teikiančios organizacijos buvo: birželio 7 d. Karolio institutas, birželio 9 d. Švedijos akademija ir birželio 11 d. Švedijos karališkoji mokslų akademija.[9][10] Tada Nobelio fondas nustatė premijų skyrimo gaires, o 1900 m. karalius Oskaras II paskelbė naujai sukurtus Nobelio fondo įstatus.[8][11] Pagal Nobelio valią Švedijos karališkoji mokslų akademija skirs fizikos premiją.[11]

Nominavimas ir atrinkimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Trys Nobelio fizikos premijos laureatai – pirmoje eilėje iš kairės į dešinę: Albertas Maikelsonas (1907 m. laureatas), Albertas Einšteinas (1921 m. laureatas) ir Robertas Milikanas (1923 m. laureatas).

Daugiausiai gali būti atrinkti trys Nobelio fizikos premijos laureatai ir du skirtingi darbai.[12] Palyginti su kitomis Nobelio premijomis, fizikos premijos skyrimo ir atrankos procesas ilgas ir griežtas. Tai pagrindinė priežastis, kodėl bėgant metams šios premijos svarba išaugo ir ji tapo svarbiausiu fizikos srities apdovanojimu.[13]

Nobelio fizikos premijos laureatus atrenka Nobelio fizikos komitetas – vienas iš penkių Nobelio komitetų, kurį sudaro penki išrinkti Švedijos karališkosios mokslų akademijos nariai. Per pirmąjį etapą, kuris prasideda rugsėjį, grupei žmonių – maždaug 3000 atrinktų universiteto profesorių, Nobelio fizikos ir chemijos premijos laureatų ir kitiems, išsiunčiamos konfidencialios nominavimo formos. Užpildytos formos turi būti pateiktos Nobelio komitetui iki kitų metų sausio 31 d. Ekspertai kruopščiai tiria ir aptaria nominantus, jų skaičius susiaurina iki maždaug penkiolikos pavardžių. Ataskaitą su rekomendacijomis dėl galutinių kandidatų komisija pateikia Akademijai, kuri Fizikos klasėje toliau svarstoma. Tada Akademija balsų dauguma atlieka galutinę fizikos laureatų atranką.[14]

Abdusas Salamas – 1979 m. laureatas

Nominantų vardai niekada viešai neskelbiami ir nepasakoma, kad jie buvo svarstomi dėl premijos. Kandidatų įrašai užantspauduojami penkiasdešimčiai metų.[15] Nors nominavimas po mirties neleidžiamas, apdovanojimai gali būti skiriami, jei asmuo mirė per kelis mėnesius nuo komiteto sprendimo (paprastai spalį) iki ceremonijos gruodžio mėnesį. Iki 1974 m. buvo leidžiama teikti apdovanojimus po mirties, jei kandidatas mirė po to, kai buvo paskirtas.[16]

Nobelio fizikos premijos skyrimo taisyklės reikalauja, kad pripažintų pasiekimų svarba būtų „patikrinta laiko“. Praktikoje tai reiškia, jog laikotarpis nuo atradimo iki apdovanojimo paprastai yra apie 20 metų ir gali būti daug ilgesnis. Pavyzdžiui, pusė 1983 m. Nobelio fizikos premijos buvo skirta Subrahmanjanui Čandrašekharui už darbus žvaigždžių struktūros ir evoliucijos srityje, atliktus praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje. Šios patikrintos pagal laiką taisyklės trūkumas – ne visi mokslininkai gyvena pakankamai ilgai, kad jų darbas būtų pripažintas. Kai kuriems svarbiems moksliniams atradimams niekada neskiriama premija, nes atradėjai jau mirė, kol įvertinamas jų darbo poveikis.[17][18]

Prizai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nobelio fizikos premijos laureatas apdovanojamas aukso medaliu, diplomu su citata ir pinigų suma.[19]

Medaliai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nobelio fizikos premijos medalis identiškas Nobelio chemijos premijos medaliui.[20][21] Medalių reversuose pavaizduota iš debesų išnyranti gamtos deivė Izidės pavidalu su gausybės ragu. Šalia esantis „mokslų genijus“ laiko deivės „šaltą ir griežtą veidą“ dengiantį šydą.[21] Medalio dizainą sukūrė Erik Lindberg, o gamina Eskilstiunoje esanti „Svenska Medalj“ kalykla.[21] Ant medalio užrašyta „Inventas vitam iuvat excoluisse per artes“ („Gerinti (žmogaus) gyvenimą per atrastus menus naudinga“), tai teksto „inventas aut qui vitam excoluere per artes“ adaptacija iš romėnų poeto Vergilijaus poemos „Eneida“ (6 knyga 663 eilutė).[22] Lentelėje po skaičiais įrašytas laureato vardas. Reverse įrašytas tekstas "REG. ACAD. SCIENT. SUEC." reiškia Švedijos karališkąją mokslų akademiją.[21]

Diplomai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1903 m. Nobelio premijos diplomai, skirti Marijai Kiuri ir Pjerui Kiuri.

Diplomai Nobelio premijos laureatams įteikiami tiesiai iš Švedijos karaliaus rankų. Laureatui kiekvienas diplomas unikalus, sukurtas skiriančių institucijų.[23] Diplome yra paveikslėlis su laureato pavarde ir citata, paaiškinanti jų pasiekimus.[23]

Piniginė premija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apdovanojimų ceremonijos metu laureatui įteikiamas dokumentas, nurodantis premijos sumą. Piniginės premijos suma kiekvienais metais gali skirtis, priklausomai nuo Nobelio fondo finansavimo. Pavyzdžiui, 2009 m. iš viso buvo skirta 10 mln. Švedijos kronų (SEK) (1,4 mln. JAV dolerių),[24] tačiau 2012 m., po Didžiosios recesijos, suma buvo 8 mln. SEK arba 1,1 mln. JAV dolerių.[25] Jei tam tikra kategorija turi du laureatus, premijos dotacija dalijama į dvi lygias dalis, tačiau jei laureatų trys, skyrimo komisija gali nuspręsti padalyti dotaciją po lygiai arba skirti pusę vienam gavėjui ir po ketvirtadalį likusiems dviem.[26][27][28][29]

Ceremonija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komitetas ir institucija, atliekanti ceremonijos atrankos komisijos funkciją, įprastai laureatų vardus paskelbia pirmąją spalio savaitę. Premija įteikiama kasmet Stokholmo koncertų salėje gruodžio 10 d., Nobelio mirties metinių proga, vykstančiose formaliose ceremonijose. Laureatams įteikiamas diplomas, medalis, piniginės premijos dydį patvirtinantis dokumentas.[30]

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ „The Nobel Prize amounts“. The Nobel Prize. Suarchyvuota iš originalo 20 July 2018. Nuoroda tikrinta 29 September 2023.
  2. ↑ „All Nobel Prizes in Physics“. Nobelio fondas. Suarchyvuota iš originalo 25 July 2018. Nuoroda tikrinta 3 October 2023.
  3. ↑ „History – Historic Figures: Alfred Nobel (1833–1896)“. BBC. Suarchyvuota iš originalo 27 December 2019. Nuoroda tikrinta 3 May 2015.
  4. ↑ Ragnar Sohlman: 1983, Page 7
  5. ↑ von Euler, U.S. (6 June 1981). „The Nobel Foundation and its Role for Modern Day Science“. Die Naturwissenschaften. 68 (6). Springer-Verlag. pp. 277–281. doi:10.1007/BF01047469.
  6. ↑ „Nobel's will“. Nobel.org. Suarchyvuota iš originalo 15 August 2018. Nuoroda tikrinta 4 May 2015.
  7. ↑ „The Nobel Foundation – History“. Nobelprize.org. Suarchyvuotas originalas 9 January 2010. Nuoroda tikrinta 3 May 2015.
  8. ↑ 8,0 8,1 Agneta Wallin Levinovitz: 2001, Page 13
  9. ↑ „Nobel Prize History –“. Infoplease.com. 13 October 1999. Suarchyvuota iš originalo 26 April 2013. Nuoroda tikrinta 3 May 2015.
  10. ↑ Encyclopædia Britannica. „Nobel Foundation (Scandinavian organisation) – Britannica Online Encyclopedia“. Britannica.com. Suarchyvuota iš originalo 14 May 2013. Nuoroda tikrinta 3 May 2015.
  11. ↑ 11,0 11,1 "Nobel Prize Archyvuota kopija 29 April 2015 iš Wayback Machine projekto." (2007), in Encyclopædia Britannica, accessed 15 January 2009, from Encyclopædia Britannica Online:
    After Nobel's death, the Nobel Foundation was set up to carry out the provisions of his will and to administer his funds. In his will, he had stipulated that four different institutions—three Swedish and one Norwegian—should award the prizes. From Stockholm, the Royal Swedish Academy of Sciences confers the prizes for physics, chemistry, and economics, the Karolinska Institute confers the prize for physiology or medicine, and the Swedish Academy confers the prize for literature. The Norwegian Nobel Committee based in Oslo confers the prize for peace. The Nobel Foundation is the legal owner and functional administrator of the funds and serves as the joint administrative body of the prize-awarding institutions, but it is not concerned with the prize deliberations or decisions, which rest exclusively with the four institutions.
  12. ↑ Nobelprize.org. „Facts and figures“. Suarchyvuota iš originalo 15 August 2018. Nuoroda tikrinta 4 May 2015.
  13. ↑ „The Nobel Prize Selection Process“. Britannica Encyclopaedia. Suarchyvuota iš originalo 29 April 2015. Nuoroda tikrinta 4 May 2015.
  14. ↑ „Nomination and Selection of Physics Laureates“. nobelprize.org. Nobel Media AB 2016. Suarchyvuota iš originalo 20 May 2020. Nuoroda tikrinta 6 October 2016.
  15. ↑ „50 year secrecy rule“. Suarchyvuotas originalas 1 May 2015. Nuoroda tikrinta 6 May 2015.
  16. ↑ „About posthumous awards“. Suarchyvuota iš originalo 24 July 2018. Nuoroda tikrinta 4 May 2015.
  17. ↑ Gingras, Yves; Wallace, Matthew L. (2009). „Why it has become more difficult to predict Nobel Prize winners: A bibliometric analysis of nominees and winners of the chemistry and physics prizes (1901–2007)“. Scientometrics. 82 (2): 401. arXiv:0808.2517. doi:10.1007/s11192-009-0035-9. S2CID 23293903.
  18. ↑ „A noble prize“. Nature Chemistry. 1 (7): 509. 2009. Bibcode:2009NatCh...1..509.. doi:10.1038/nchem.372. PMID 21378920.
  19. ↑ Tom Rivers (10 December 2009). „2009 Nobel Laureates Receive Their Honors | Europe| English“. .voanews.com. Suarchyvuota iš originalo 4 October 2012. Nuoroda tikrinta 3 May 2015.
  20. ↑ „A unique gold medal“. Nobelio fondas. Suarchyvuotas originalas 11 April 2017. Nuoroda tikrinta 20 June 2023.
  21. ↑ 21,0 21,1 21,2 21,3 „The Nobel Prize medals in physics and chemistry“. Nobelio fondas. Suarchyvuotas originalas 31 March 2023. Nuoroda tikrinta 20 June 2023.
  22. ↑ „The Nobel Prize medal in physiology or medicine“. Nobelio fondas. Suarchyvuotas originalas 16 April 2023. Nuoroda tikrinta 20 June 2023.
  23. ↑ 23,0 23,1 „The Nobel Prize Diplomas“. Nobelprize.org. Suarchyvuota iš originalo 13 April 2015. Nuoroda tikrinta 3 May 2015.
  24. ↑ „The Nobel Prize Amounts“. Nobelprize.org. Suarchyvuota iš originalo 20 July 2018. Nuoroda tikrinta 24 August 2014.
  25. ↑ „Nobel prize amounts to be cut 20% in 2012“. CNN. 11 June 2012. Suarchyvuota iš originalo 9 July 2012.
  26. ↑ Sample, Ian (5 October 2009). „Nobel prize for medicine shared by scientists for work on ageing and cancer | Science | guardian.co.uk“. Guardian. London. Suarchyvuota iš originalo 13 January 2020. Nuoroda tikrinta 15 January 2010.
  27. ↑ Ian Sample, Science correspondent (7 October 2008). „Three share Nobel prize for physics | Science | guardian.co.uk“. Guardian. London. Suarchyvuota iš originalo 1 June 2019. Nuoroda tikrinta 10 February 2010.
  28. ↑ David Landes. „Americans claim Nobel economics prize – The Local“. Thelocal.se. Suarchyvuota iš originalo 20 November 2012. Nuoroda tikrinta 15 January 2010.
  29. ↑ „The 2009 Nobel Prize in Physics – Press Release“. Nobelprize.org. 6 October 2009. Suarchyvuota iš originalo 19 January 2013. Nuoroda tikrinta 10 February 2010.
  30. ↑ „Nobel prize award ceremony“. Suarchyvuota iš originalo 24 April 2015. Nuoroda tikrinta 4 May 2015.

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vikiteka: Nobelio fizikos premija – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Nobelio_fizikos_premija&oldid=7384019"