Pasaulio atmintis
Pasaulio atmintis – tarptautinis UNESCO projektas, kuriuo siekiama išsaugoti pasaulinės vertės dokumentus. Projekto tikslas – išsaugoti ir kaupti vertingus archyvinius dokumentus, bibliotekų kolekcijas, vertingus raštus, garso ir vaizdo įrašus, suteikti didesnes galimybes dokumentų ekspozicijoms.[1]
Dokumento įrašymą į programą gali pateikti tiek pavieniai asmenys, tiek organizacijos, o reguliarių susitikimų metu sprendimus priima Tarptautinis patarėjų komitetas (TPK). Įprastai vieno susitikimo metu iš vieno šalies priimami du kandidatai.[2]
Pasaulio atminties programa įkurta 1992 m. UNESCO, kuri atsakinga už kultūros ir gamtos paveldos išsaugojimą, supratus dokumentų saugojimo svarbą pasaulyje.[3]
Tarptautinį patarėjų komitetą sudaro 14 narių, kuriuos skiria UNESCO generalinis direktorius. Nuolatiniai komiteto susirinkimai pradėti rengti 1993 m., o 1995 m. sukurtas dokumentų saugojimo registras.[4]
Komitetų susitikimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nelyginiais metais vykstantys TPK susirinkimai.
TPK susirinkimas | Metai | Vieta | Data | TPK vadovas | Kandidatų skaičius | Registruotų skaičius | Šaltiniai |
---|---|---|---|---|---|---|---|
1 | 1993 | Pultuskas, Lenkija | Rugsėjo 12–14 | Jean-Pierre Wallot (Kanada)[5] | - | - | [6] |
2 | 1995 | Paryžius, Prancūzija | Gegužės 3–5 | Jean-Pierre Wallot (Kanada)[7] | - | - | [6] |
3 | 1997 | Taškentas, Uzbekistanas | Rugsėjo 29 – spalio 1 | Jean-Pierre Wallot (Kanada) | 69 | 38 | [6][7] |
Biuro susitikimas | 1998 | Londonas, JK | Rugsėjo 4–5 | Jean-Pierre Wallot (Kanada) | - | - | [6] |
4 | 1999 | Viena, Austrija | Birželio 10–12 | Bendik Rugaas (Norvegija) | 20 | 9 | [5] |
5 | 2001 | Čongdžu, Pietų Korėja | Birželio 27–29 | Bendik Rugaas (Norvegija) | 42 | 21 | [8] |
6 | 2003 | Gdanskas, Lenkija | Rugpjūčio 28–30 | Ekaterina Genieva (Rusija) | 41 | 23 | [9][10] |
7 | 2005 | Lidziangas, Kinija | Birželio 13–18 | Deanna B. Marcum (JAV) | 53 | 29 | [11][12] |
8 | 2007 | Pretorija, PAR | Birželio 11–15 | Alissandra Cummins (Barbadosas) | 53 | 38 | [13][14] |
9 | 2009 | Bridžtaunas, Barbados | Birželio 27–31 | Roslyn Russell (Australija) | 55 | 35 | [15][16] |
10 | 2011 | Mančesteris, JK | Gegužės 22–25 | Roslyn Russell (Australija) | 84 | 45 | [17] |
11 | 2013 | Kvandžu, Pietų Korėja | Birželio 18–21 | Helena R Asamoah-Hassan (Gana) | 84 | 56 | [18] |
12 | 2015 | Abu Dabis, JAE | Spalio 4–6 | Abdulla El Reyes (JAE) | 86 | 44 | [19] |
13 | 2017 | Paryžius, Prancūzija | Spalio 24–27 | Abdulla El Reyes (JAE) | 132 | 78 | [20] |
Jikji prizas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2001 m. į programos registrą buvo įrašyta Pietų Korėjos pasiūlyta 1377 m. atspausdinta budistų knyga Jikji. Tai yra seniausia išlikusi metalinėmis plokštėmis atspausdinta knyga. Šia proga nuo 2005 m. yra skiriamas Jikji prizas. Jo nugalėtojomis skelbiamos organizacijos, įnešusios daugiausiai pastangų dokumentų išsaugojimui, o Pietų Korėjos vyriausybė skiria 30 000 JAV dolerių prizą.
Jikji prizo laimėtojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2005: Nacionalinė Čekijos biblioteka (Praha)
- 2007: Austrijos mokslų akademijos fonogramų archyvas
- 2009: Nacionalinis Malaizijos archyvas (Kuala Lumpūras)[21]
- 2011: Nacionalinis Australijos archyvas[22]
- 2013: Apoyo al Desarrollo de Archivos y Bibliotecas (Meksikas)
- 2016: Iberarchivos Programme for the Development of Ibero-Ameran Archives
- 2018: SAVAMA-DCI (Malis)
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvoje „Pasaulio atminties“ nacionalinis registras įsteigtas 1996 m., kurio vadovu paskirtas Rimvydas Laužikas. Registre pirmieji dokumentai ir jų kolekcijos įrašyti 2006 m. Nacionaliniame registre, 2019 m. duomenimis, buvo 74 dokumentai: 36 iš jų pripažinti regioninės, 38 – nacionalinės reikšmės dokumentais.[23] Pirmuoju įregistruotas Martyno Mažvydo „Katekizmas“, tarp kitų reikšmingų spaudinių: Vilniaus Gaono publikuoti darbai, Simono Daukanto kūrinių autografai, Teodoro Narbuto „Lietuvių tautos istorija“ (1835–1841), Stasio Ušinsko filmas „Storulio sapnas“ ir lėlių-marionečių brėžiniai, masinio gyventojų trėmimo operacijos „Priboj“ žemėlapis (1949), visą Lietuvą apkeliavusi Raportų knyga Vytauto Didžiojo garbei (1930) ir kt. Kai kuriems iš jų skirtas UNESCO finansavimas.
Registrų sąrašai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sąrašas:Pasaulio atminties registras (Afrika)
- Sąrašas:Pasaulio atminties registras (Arabų šalys)
- Sąrašas:Pasaulio atminties registras (Azija ir Ramusis vandenynas)
- Sąrašas:Pasaulio atminties registras (Europa ir Šiaurės Amerika)
- Sąrašas:Pasaulio atminties registras (Lotynų Amerika ir Karibai)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ UNESCO MEMORY OF THE WORLD PROGRAMME
- ↑ Heritage and Diplomacy: A Cultural Approach to UNESCO's Document Registry Program in East Asia
- ↑ Thirty-eight new inscriptions for Memory of the World Register
- ↑ 3rd Meeting of the International Advisory Committee (IAC),Tashkent, Uzbekistan, 29 September - 1 October 1997
- ↑ 5,0 5,1 „Fourth Meeting of the International Advisory Committee of the Memory of the World Programme“. UNESCO Memory of the World Programme. Suarchyvuotas originalas 2008-05-03. Nuoroda tikrinta 2009-09-06.
- ↑ 6,0 6,1 6,2 6,3 „UNESCO Memory of the World Programme: The Asia-Pacific Strategy“. UNESCO Memory of the World Programme. Suarchyvuotas originalas 2005-02-28. Nuoroda tikrinta 2017-08-01.
- ↑ 7,0 7,1 „Third Meeting of the International Advisory Committee of the Memory of the World Programme“. UNESCO Memory of the World Programme. Suarchyvuotas originalas 2008-05-03. Nuoroda tikrinta 2009-09-06.
- ↑ „Fifth Meeting of the International Advisory Committee of the Memory of the World Programme“. UNESCO Memory of the World Programme. Suarchyvuotas originalas 2007-06-27. Nuoroda tikrinta 2009-09-06.
- ↑ „Twenty-three new inscriptions on Memory of the World Register of Documentary Collections“. UNESCO Press. 2003-09-01. Nuoroda tikrinta 2009-09-06.
- ↑ „Sixth Meeting of the International Advisory Committee of the Memory of the World Programme“. UNESCO Memory of the World Programme. Suarchyvuotas originalas 2005-03-25. Nuoroda tikrinta 2009-09-06.
- ↑ „Twenty-nine new documentary collections inscribed on the Memory of the World Register“. UNESCO Press. 2005-06-21. Nuoroda tikrinta 2009-09-06.
- ↑ „Seventh Meeting of the International Advisory Committee of the Memory of the World Programme“. UNESCO Memory of the World Programme. Suarchyvuotas originalas 2005-12-20. Nuoroda tikrinta 2009-09-06.
- ↑ Jasmina Sopova (2007-06-20). „Thirty-eight new inscriptions for Memory of the World Register“. UNESCO Press. Suarchyvuotas originalas 2009-11-11. Nuoroda tikrinta 2009-09-06.
- ↑ „Eighth Meeting of the International Advisory Committee of the Memory of the World Programme“. UNESCO Memory of the World Programme. Suarchyvuotas originalas 2006-06-03. Nuoroda tikrinta 2009-09-06.
- ↑ Joie Springer (2007-06-20). „Thirty-eight new inscriptions for Memory of the World Register“. UNESCO Press. Suarchyvuotas originalas 2015-03-14. Nuoroda tikrinta 2009-09-06.
- ↑ „2009 Nominations“. UNESCO Memory of the World Programme. Suarchyvuotas originalas 2009-08-04. Nuoroda tikrinta 2009-09-06.
- ↑ MotW IAC (2011). „10th Meeting of the International Advisory Committee Memory of the World Programme Manchester, United Kingdom, 22–25 May 2011 Report“ (PDF). UNESCO. Nuoroda tikrinta 2012-01-10.
- ↑ MotW IAC (2013). „55 new inscriptions on UNESCO Memory of the World Register“. UNESCO. Nuoroda tikrinta 2013-08-05.
- ↑ MotW IAC (2015). „12th Meeting of the International Advisory Committee“. UNESCO. Nuoroda tikrinta 2016-04-29.
- ↑ MotW IAC (2015). „13th Meeting of the International Advisory Committee“ (PDF). UNESCO. Nuoroda tikrinta 2018-07-12.
- ↑ „UNESCO/Jikji Memory of the World 2009 Prize awarded to National Archives of Malaysia“. UNESCO Memory of the World Programme. 2009-08-21. Suarchyvuotas originalas 2015-03-14. Nuoroda tikrinta 2009-09-07.
- ↑ „National Archives of Australia to receive UNESCO/Jikji Memory of the World Prize“. UNESCO News Service. 2011-05-30. Suarchyvuotas originalas 2015-03-14. Nuoroda tikrinta 2012-01-10.
- ↑ Pasaulio atmintis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010