Salamanka

Kitos reikšmės – Salamanka (reikšmės).

Salamanka isp. Salamanca
Merijos pastatas Didžiojoje aikštėje
Salamanka 40°58′00″ š. pl. 5°39′00″ v. ilg. / 40.96667°š. pl. 5.65000°r. ilg. / 40.96667; 5.65000 (Salamanka)
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Ispanija
Regionas	Kastilijos ir Leono regionas
Provincija	Salamankos provincija
Meras	Alfonso Fernando Fernández Mañueco
Gyventojų (2013 m.)	149 528
Plotas	38,6 km²
Tankumas (2013 m.)	3 874 žm./km²
Altitudė	802 m
Pašto kodas	37001-37008
Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Salamanka
Kirčiavimas	Salamánka
UNESCO	(angl.) (pranc.): 381

Salamanka (isp. Salamanca) – miestas šiaurės vakarinėje Ispanijos dalyje, Kastilijoje ir Leone, Salamankos provincijos sostinė.^[1] Išvystyta maisto, tekstilės, odos pramonė. Yra keli universitetai.

Miesto centre yra didžioji aikštė (Plaza Mayor, XVIII a.) su rotuše, senąja (XII a.) ir naująja (XVI–XVIII a.) katedromis, Šv. Estebano bažnyčia (XVI–XVII a.), senasis universitetas (XVI a.). Salamankos senamiestis 1988 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Salamanka minima nuo V a. pr. m. e. Žlugus Romos imperijai ties dabartiniu miestu gyveno alanai, vėliau – vestgotai. Nuo VII a. – vyskupijos centras. Iki XI a. dėl miesto kovojo musulmonai ir krikščionys. 1218 m. įkurtas vienas seniausių Europoje Salamankos universitetas. 1812 m. tarp Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos kariuomenių įvyko Salamankos mūšis.

• UD Salamanca (futbolas)

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Ispanijoje Galisija, Astūrija ir Kantabrija Altamiros urvas ir Šiaurės Ispanijos paleolitinis urvų menas (1985) · Ovjedo ir Astūrijos karalystės paminklai (1985) · Santjago de Kompostelos senamiestis (1985) · Santjago de Kompostelos kelias (1993) · Lugo romėnų sienos (2000) · Heraklio bokštas (2009) La Riocha ir Baskija San Miljan de la Kogolijos vienuolynai (1997) · Biskajos tiltas (2006) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių) Kastilija Eskorialio vietovė ir vienuolynas (1984) · Burgoso katedra (1984) · Segovijos senamiestis ir Akvedukas (1985) · Avilos senamiestis su Extra-Muros bažnyčiomis (1985) · Toledo istorinis centras (1986) · Salamankos senamiestis (1988) · Kuenkos istorinis įtvirtintas miestas (1996) · Las Médulas (1997) · Alkala de Henareso universitetas ir vidinė teritorija (1998) · Atapuerkos archeologinė vietovė (2000) · Aranchueso kultūrinis kraštovaizdis (2001) · Koa slėnio ir Siega Verdės paleolitinio meno vietovės (2010, kartu su Portugalija) · Gyvsidabrio kasyklų paveldas Idrijoje ir Almadene (2012, kartu su Slovėnija) · Paseo del Prado ir Buen Retiro, meno ir mokslo kraštovaizdis (2021) Aragonas Aragono Mudecharų architektūra (1986) · Pirėnai – Monte Perdidas (1997, kartu su Prancūzija) Katalonija ir Valensija Antoni Gaudí statiniai Barselonoje (1984, 2005) · Pobleto vienuolynas (1991) · Loncha de la Seda Valensijoje (1996) · Katalonų muzikos rūmai ir Šv. Pauliaus ligoninė Barselonoje (1997) · Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas (1998) · Tarakono archeologinis ansamblis (2000) · Elčės palmių giraitė (2000) · Boji slėnio katalonų romaniškosios bažnyčios (2000) Estremadura Kasereso senamiestis (1986) · Meridos archeologinis ansamblis (1993) · Gvadalupės Šv. Marijos vienuolynas (1993) Andalūzija Kordobos istorinis centras (1984) · Alhambra, Cheneralifė ir Albaisinas Granadoje (1984) · Sevilijos katedra, alkasaras ir Indijų archyvas (1987) · Donjanos nacionalinis parkas (1994) · Ubedos ir Baesos renesanso paminklų ansambliai (2003) · Antekeros dolmenai (2013) · Medina Azahara (2018) Salos Garachonajaus nacionalinis parkas (1986) · Ibisa – bioįvairovė ir kultūra (1999) · San Kristobal de la Lagūna (1999) · Teidės nacionalinis parkas (2007) · Sera de Tramuntanos kultūrinis kraštovaizdis (2011) · Risco Caido ir šventieji kalnai Gran Kanarijos kultūriniame kraštovaizdyje (2019) · Priešistorinės Talajoto Menorkos vietovės (2023) Nematerialaus paveldo objektai