Snaigynas
Snaigynas | |
---|---|
Snaigyno ežeras
| |
Vieta | Lazdijų raj., Lietuva |
Plotas | 2,086 km² |
Kranto linijos ilgis | 11,56[1] km |
Kilmė | ledyninis |
Vidutinis gylis | 7,62 m |
Didžiausias gylis | 24,9[2] m |
Įteka | 4 bevardžiai upeliai |
Išteka | Snaigynas |
Koordinatės | 54°05′24″ š. pl. 23°44′09″ r. ilg. / 54.09000°š. pl. 23.73583°r. ilg. |
Snaigynas – ežeras pietvakarių Lietuvoje, Lazdijų rajone, apie 2 km į rytus nuo Veisiejų, Veisiejų regioniniame parke. Nusidriekęs iš šiaurės vakarų į pietryčius 3,7 km, plotis iki 1,2 km. Altitudė 117,2 m. Giliausia ežero vieta siekia 24,9 m. Snaigyno šiaurinėje dalyje yra 3 mišku apaugusios salos (1,34 ha, 0,24 ha ir 0,11 ha), kurių bendras plotas 1,69 ha. Ežeras telkšo rininės kilmės duburyje. Jo linija labai vingiuota, 11,56 km ilgio. Krantai neaukšti, apaugę krūmais, medžiais. Atabradas padengtas daugiausia smėliu, o dugnas – dumblu bei dumblingu sapropeliu. Iš vakarų prieina Paterų miškas, pietrytinėje pakrantėje auga miškelis, kitose pakrantėse plyti dirbami laukai ir pievos. Pietuose iš Snaigyno išteka Snaigyno upelis į Trikojo ežerą (Baltosios Ančios baseinas).
Snaigyne gyvena 12 rūšių žuvys: karšiai, kuojos, lynai, karosai, lydekos, ešeriai, raudės, plakiai, seliavos, šamai, meknės, pūgžliai[3].
Prie ežero įsikūrę kaimai: Snaigynas, Ančios, Paterai, Kailiniai, Radvilonys. Šiaurine pakrante eina kelias 134 Leipalingis–Lazdijai–Kalvarija , pietine – kelias 2517 Veisiejai–Viktarinas–Paliepis . Veikia 2 kaimo turizmo sodybos, kempingas.
Šiaurvakarinėje pakrantėje pastatytas Veisiejų apžvalgos bokštas.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ežerėvardis kilo nuo žodžių snaigė, sniegas.[4]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Snajginie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 927 psl. (lenk.)
- Batimetrinis žemėlapis
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ maps.lt duomenys
- ↑ Snaigynas - Lazdijų turizmo informacinis centras
- ↑ Snaigynas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 52
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 309