Spausdintuvas

Spausdintuvas – išorinis kompiuterio įtaisas, skirtas tekstams ir grafinei medžiagai (paveikslams) spausdinti ant popieriaus ar kitokios medžiagos (pvz., skaidrių plėvelės) paviršiaus.^[1] Spausdintuvų būna įvairių, besiskiriančių spausdinimo kokybe, sparta, naudojamais ištekliais, patogumu ir pan.

2020–2021 m. didžiausias pasaulyje spausdintuvų pardavėjas buvo „Hewlett-Packard“, po kurio sekė Canon, Brother, Seiko Epson ir Kyocera.^[2] Kiti žinomi pardavėjai: NEC, Ricoh, Xerox, Lexmark,^[3] OKI, Sharp, Konica Minolta, Samsung, Kodak, Dell, Toshiba, Star Micronics, Citizen ir Panasonic.

Spausdintuvus pagal jų veikimo principą galima suskirstyti į 2 pagrindines grupes: kontaktinius ir bekontakčius. Prie kontaktinių priskiriami plaktukiniai, terminiai ir adatiniai spausdintuvai, o prie bekontakčių - rašaliniai ir lazeriniai.

Jau nebenaudojami. Plaktukinio spausdintuvo mechanizmą sudaro raidžių pavidalo plaktukėlių rinkinys. Smūgiuodamas į popierių, plaktukėlis palieka jame raidės atspaudą, tačiau norint pakeisti šriftą, reikia keisti ir visą raidžių rinkinį. Plaktukiniu spausdintuvu negalima spausdinti grafinių vaizdų. Dėl šių priežasčių plaktukinių spausdintuvų technologija greit paseno ir jų vietą užėmė adatiniai spausdintuvai.

Terminį spausdintuvą sudaro trys pagrindiniai elementai: terminė galvutė, speciali juostelė ir popierius. Terminė galvutė susideda iš šiluminių elementų, kurie, atėjus signalui, yra įkaitinami. Šie spausdintuvai ne brangesni už adatinius, spausdina tyliai ir gerai, tačiau jiems reikia specialaus popieriaus arba specialios vienkartinės juostelės, todėl jų eksploatacija taip pat gerokai brangesnė negu adatinių. Naudojami prekybos centrų kasose čekiams spausdinti.^[4]

Adatinio spausdintuvo mechanizmą sudaro adatos, kurios iš taškų suformuoja tekstinį ar grafinį vaizdą. Šių spausdintuvų trūkumai: lėtas spausdinimas, triukšmas, prastesnė spausdinimo kokybė. Jie skiriasi adatėlių skaičiumi galvutėje, spausdinimo kokybe ir sparta. Adatėlės galvutėje yra išdėstytos vertikaliai vienu ar keliais stulpeliais. Jas valdo atskiri elektromagnetai. Tarp galvutės ir popieriaus yra dažais įmirkyta juostelė. Adatėlės smūgiu dažai perkeliami ant popieriaus. Vaizdas sudaromas iš taškų, todėl jo kokybė priklauso nuo taškų tankio. Tekstas spausdinamas dviem režimais – juodraščio (Draft) ir švarraščio (LQ ar NLQ). Dažniausiai adatinis spausdintuvas turi atmintinę, kurioje aprašyta, kokius veiksmus turi atlikti adata, suformuodama vieną ar kitą simbolį.

Rašaliniai spausdintuvai dirba tyliai, nes spausdina taškais purkšdami specialų rašalą ir neliečia popieriaus, taip pat gali spausdinti spalvotai. Spausdina geriau už adatinius. Kiekvienos spalvos rašalui purkšti yra keli stulpeliu išdėstyti elektrinio signalo valdomi miniatiūriniai, sunkiai įžiūrimi, purkštukai. Spausdintuvams naudojamas skystasis arba plastiškasis rašalas. Skystasis rašalas purškiamas tolydžiai arba impulsais. Spalvotai spausdinama maždaug penkis kartus lėčiau, nei nespalvotai.

Lazerinių spausdintuvų veikimo principas pagrįstas lazerinio įrenginio (lazerio spindulio ir daugiabriaunio veidrodžio) galimybe suformuoti ant apvalaus būgno elektrostatinį dokumento atvaizdą. Lazerinis spausdintuvas spausdina visą puslapį iš karto, o ne dalimis, kaip daro kiti spausdintuvai.^[5] Pirmiausiai specialus skustuvas nuvalo būgno paviršių. Paskui paviršius teigiamai jonizuojamas elektriniu išlydžiu. Lazerio spindulys, moduliuotas įrašoma informacija, daugiabriauniu veidrodžiu yra skleidžiamas eilutėmis besisukančio būgno paviršiuje. Jis invertuoja paviršinius krūvius ir padaro juos neigiamus. Šitaip gaunamas elektrostatinis spausdinimo atvaizdas. Vaizdas išryškinamas teigiamą krūvį turinčiais dažų milteliais, kurie prilimpa neigiamai įelektrintuose būgno paviršiaus taškuose. Paskui dažai perkeliami ant neigiamai įelektrintų popieriaus lapų. Lazeriniai spausdintuvai turi turėti talpią operatyviąją atmintį.