Vilius Puronas

Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Vilius Puronas
Gimė	1947 m. vasario 11 d. (77 metai) Panevėžys
Tėvas	Bronius Puronas
Motina	Eugenija Šeškauskaitė-Puronienė
Sutuoktinis (-ė)	Virginija Tomkevičiūtė-Puronienė
Vaikai	Vilija Puronaitė-Kirlienė Ugnė Puronaitė-Vella Vytis Puronas
Vikiteka	Vilius Puronas

Vilius Puronas (g. 1947 m. vasario 11 d. Panevėžyje) – profesionalus industrinis dizaineris, dailininkas, kraštotyrininkas, Šiaulių miesto garbės pilietis^[1], visuomenės veikėjas. Taip pat žinomas kaip Šiaulių istorijos žinovas, televizijos laidų lektorius^[2], dėstytojas, rašytojas ir leidėjas, „Lietuvos rekordų knygos“ 17-os rekordų autorius. Vienas iš produktyviausiųjų Šiaulių dailininkų, gavęs nemažai apdovanojimų už kūrybinę ir leidybinę veiklas.

1953–1964 m. mokėsi Panevėžio mokykloje-internate, kur įgijo fotografo ir šaltkalvio-įrankininko specialybes. 1967–1971 m. studijavo pramoninę dailę Vilniaus Valstybiniame dailės institute, įgijo dizainerio bei dailininko-konstruktoriaus specialybę.

1964–1967 m. – dirbo Panevėžio gamyklos „Ekranas“ fotografu. 1971–1973 m. – tarnavo sovietinėje armijoje. 1973–1992 m. – dirbo Šiaulių miesto LDT VK miesto vyriausiuoju dailininku^[3], 1994–2004 m. – ėjo reklamos įmonės UAB „Neuwerbung“ direktoriaus pareigas, 2000–2008 m. – dirbo Šiaulių universiteto Menų fakulteto Dizaino katedros dėstytoju, 2004–2012 m. – ėjo Šiaulių m. savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto pareigas^[3], 2008–2011 m. – Šiaulių valst. kolegijos Turizmo administravimo katedroje dirbo dėstytoju^[3]. 2012–2015 m. – VšĮ Šiaulių turizmo informacijos centre dirbo kaip projektų vadovas^[3]. 2012–2015 m. – Šiaulių Profesinio ruošimo centre dirbo dėstytoju, lektoriumi^[3]. Nuo 2013 m. pensininkas.

Vienas iš metalo plastikos kūrių — „Katinai“ ant „Valerijono“ vaistinės stogo Šiauliuose.

Nuo 1984 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys ^[3]. Nuo 1987 m. Lietuvos dizainerių sąjungos (LDiS) narys^[3]. 1986–1995 m. ir 2007–2016 m. – buvo LDiS Šiaulių skyriaus pirmininku ^[3]. 2007–2022 m. – Lietuvos dizaino sąjungos valdybos narys. Nuo 2005 m. yra Lietuvos Meno kūrėjų asociacijos narys ^[3]. 1990–1994 m. – Nepriklausomos Lietuvos I-osios Šiaulių miesto tarybos deputatas^[3], nuo 2023 m. – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys^[4]. Nepartinis. Nuo 2008 m. – istorinio LDK Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordino donatorius ir riteris^[5].

Autorinė veikla^[6], išsami kūrinių statistika, metodika ir aprašai, kuriant Šiaulių meninį veidą 1973–1993 ir 2004–2012 metais, yra saugoma Vilniuje, Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje (asmens fonde Nr. 440), taip pat yra išdėstyti autoriaus leidiniuose (žr. Vilius Puronas, „SAULĖS MIESTO VEIDAS“, I ir II t., Šiaulių universiteto leidykla, 2009 ir 2012 m.). Absoliuti dauguma Viliaus Purono autorinių kūrinių sukurta remiantis Šiaulių miesto pramonės specifika (dažniausiai – UAB „ELGA“ bazėje), technologijomis, lėšomis, panaudojus inžinierių bei studentijos intelektą ir kūrybines galimybes. Autoriniams sumanymams papildyti pasitelktos ir kinetika, garsas, ugnis.

„Puronizmas“ – cinkuoto metalo lankstinių žanras, menotyrininkų bei specialistų įvardintas autoriaus vardu.^[7] Tokios industrinės technologijos panaudojimas meninėje kūryboje – savaip originali ir savita naujovė dizaino kūriniams, susišaukiantiems su monumentaliąja daile bei skulptūriniu dekoru.^[8][9]

• „ŠIAULIŲ MIESTO MENINIO VEIDO KŪRIMAS“ (su bendraautoriais, 1973–1993 m.),
• „PĖSČIŲJŲ BULVARO ĮRANGA“ (su bendraautoriais, 1975 ir 1986 m.). „Tūrinės reklamos kompleksas“ (~14 vnt.), „komercinė ir jaunimo-kultūrinė“ funkcinės zonos, daugiafunkciniai apšvietimo stulpai, suoliukai, infrastruktūra, kt.
• Miesto „MENINIO ĮVAIZDŽIO SISTEMA“: fasadų spalvinimas, dekoravimas tapyba (~20 vnt.) bei granitavimu (~4 vnt.), emalinės pastatų ir gatvių žymėjimo lentelės, miesto laikrodis „GAIDYS“, kt. Įvairių šventinių renginių dizaino įranga visame mieste (1973–1990 m.) ir tik bulvare (2004–2012 m.);
• GATVIŲ INFRASTRUKTŪROS ĮRANGA (2008–2014 m): dekoratyvių afišų klijavimo stulpų sistema (~11 vnt.), autobusų laukimo aikštelės (~220 vnt.), įvairūs lauko suoliukai (~250 vnt.), tame skaičiuje „Lietuvos tūkstantmečio“ (~40 vnt.), dekoratyviniai atitvarai, šiukšliadėžės, kt.;
• MENINIAI MEDŽIO RENTINIAI (su bendraautoriais). (2005–2015 m.): originalių skulptūrinių medžio rentinių rinkinys „Beržynėlio“ parke (~12 vnt.), tradicinio pobūdžio tautodailės renginiai prie Salduvės bei Šiaulių mieste;
• SKULPTŪRINIAI METALO LANKSTINIAI (2004–2021 m.), autoriniai „puronizmo“ kūriniai Šiauliuose, Panevėžyje, Naisiuose, Pakruojyje, kitur (~45 vnt.), tame skaičiuje – „Geležinė lapė“, prie Talšos ežero (2009 m.), išgarsinusi ne tik Šiaulius, bet ir Lietuvą ^[10]. Kiti funkcinio ar dekoracinio pobūdžio dizaino akcentai;

• VIZUALINIO DIZAINO SRITYJE – Šiaulių miesto namų bei gatvių pavadinimų lentelės (1982 m.), piktogramų rinkiniai, automobilių laukimo aikštelių informacinė sistema (2006 m.).
• GRAFINIO DIZAINO SRITYJE – įvairių iliustracinio pobūdžio piešinių, iliustracijų, vinječių, tame skaičiuje – lietuviškų banknotų, buvusių apyvartoje: „Žemaitiškų litų“ (1989 m), „Litaurų ir centaurų“ (1991 m.) autorius ^[11]. Kaip dailininkas-grafikas, savo piešiniais iliustravo Šiaulių miesto istorijos, kraštotyros bei folkloro temas. Poligrafinių spaudinių, knygų bei kitų įvairaus pobūdžio tipografinių kūrinių (logotipų, plakatų, reklamų) autorius ir dizaineris.
• PARODINĖ VEIKLA. Dalyvavo maždaug 30-yje regioninių, respublikinių ir tarptautinių įvairaus pobūdžio parodų. 1980, 1987, 2007 ir 2017 m. surengė kelias išsamias autorines dizaino parodas Šiauliuose „MŪSŲ MIESTAS – MŪSŲ NAMAI“. Autorinė „ViP–AtAskaita” 2018 m. buvo eksponuota LR Seime bei dar 7 miestuose.

• „MIESTO HERBAS“. Didžiausias herbas sienoje – 29,25 m² ploto, 4,5 × 6,5 m dydžio. Šiauliai.^[12].
• „SUPERKOPŪSTAS“. Didžiausia daržovės skulptūra (1978–1994) – apie 1,5 m skersmens, pagaminta iš aliuminio skardos ir sumontuotas prie daržovių parduotuvės Vilniaus g. 179 fasado. Šiauliai^[13].
• „GELEŽINĖ LAPĖ“. Didžiausia gyvūno skulptūra – apie 15 m ilgio, 6,6 m aukščio, 4,15 m pločio, sverianti apie 7 t., (UAB „ELGA“). Šiauliai.^[14]
• „AUKURAS SALDUVEI“. Didžiausia Lietuvos knyga. Tai – 125,0 cm aukščio, 90,0 cm pločio, 25,0 cm storio, 113,6 kg svorio, 184 puslapių apimties knyga-milžinė.^[15]
• „GELEŽINĖ KNYGA“. Sunkiausia Lietuvos knyga – 287 kg svorio, 120,0 cm aukščio, 74,0 cm pločio, 22,0 cm storio, (UAB „ELGA“). Kražiai ^[16].
• „KARDAS–MILŽINAS“. Didžiausias kardas – 8,5 m ilgio, svoris apie 350 kg. Geležtės ilgis – 6,7 m, geležtės plotis – 0,37 m, geležtės storis – 40 mm., (UAB „ELGA“). Panevėžio Pajuostės aerodromas^[17].
• „VAINIKAS-MILŽINAS“. Didžiausias vainikas Lietuvoje. Išorinis skersmuo – 792 cm, vidinis skersmuo – 602 cm, vainiko storis – nuo 130 cm. iki 80 cm., (konstr. UAB „ELGA“)^[18].
• „PANE-VĖŽYS!“. Didžiausia vėžiagyvio skulptūra – 9.8 m ilgio, 6,9 m pločio, 1,27 m aukščio, 1,7 t masės – pagaminta iš cinkuotos geležies, (UAB „ELGA“). Panevėžys^[19].
• „BAZILISKAS-AITVARAS“. Didžiausia fantastinio gyvūno skulptūra – apie 10,2 m ilgio, 4,6 m aukščio, 4,55 m pločio, svoris apie 2 t., (UAB „ELGA“). Šiauliai.
• „CENTŲ KAMBARYS“. Daugiausia patalpos dekoravime monetų – 157 130 vnt. Šiaulių Universiteto biblioteka^[20].
• „KARALIŠKŲJŲ ŽALČIŲ ŠEIMYNA“. Didžiausia gyvūnų skulptūrinė kompozicija, išsidėsčiusi 419,75 m²: 36,5 m ilgio 11,5 m pločio teritorijoje, (UAB „ELGA“)^[21].
• „AK!–CENTAS!“. Didžiausia monetos kopija. Bronzinė moneta yra 145 cm. skersmens, 8,5 cm. storio, sveria apie 300 kg., (UAB „ELGA“). Šiauliai^[22].
• „MORĖ“. Aukščiausia Morė. Kūrinys – 21,1 m aukščio, viešai sudeginta 2015 m.^[23].
• „DIDŽIAUSIA KEPTUVĖ“ – 2,32 m skersmens, su metalo dangčiu. 2021 m. pagaminta Kairiarankių šventei Kairiuose (UAB „ELGA“).^[24].
• „ŠIAULIŲ LAIKRODIS „GAIDYS“. Daugiausia kalbų sveikinantis laikrodis – 14 kalbų. Sukurtas 1975 m.^[25].
• „RASEINIŲ MARKUTĖ“. Didžiausias pašto ženklo skulptūrinis atvaizdas – 1,56 m aukščio, 1,17 m pločio, sukurtas 2022 m. (UAB „ELGA“).^[26].

• „NUO MAMUTŲ IKI CEPELINŲ“, (apie Lietuvos profesionaliosios kulinarijos raidą), 256 psl., Vilnius, „Vaga“, 1999 m.
• „BRANGUS PAUKŠTIS FENIKSAS“, I t. (apie Šiaulių miesto aurą, legendas, paslaptis), 440 psl., Šiaulių universiteto leidykla, 2007 m.
• „BRANGUS PAUKŠTIS FENIKSAS“, II t. (apie Šiaulių miesto aurą, legendas, paslaptis), 426 psl , Šiaulių universiteto leidykla, 2007 m.
• „BUVOME 1960–1964“ (leidinys apie Panevėžio mokyklos-internato I laidą, tiražas ~30 egz.,) 320 psl., „Šiaulių knygrišykla“, 2007 m.;
• „SAULĖS MIESTO VEIDAS“, I t. (dizaineris apie Šiaulių pramonę), 352 psl., Šiaulių universiteto leidykla, 2009 m.
• „SAULĖS MIESTO VEIDAS“, II t. (dizaineris apie Šiaulių pramonę), 498 psl., Šiaulių universiteto leidykla, 2010 m.
• „SAULĖS MIESTO VEIDAS“, III t. (dizaineris apie Šiaulių dailę), 510 psl., Šiaulių universiteto leidykla, 2010 m.
• „SAULĖS MIESTO VEIDAS“, IV t. (apie Šiaulių spaustuves, leidyklas ir knygrišyklas), 292 psl., Vilius Puronas, Jonas Nekrašius, Šiaulių universiteto leidykla, 2010 m.
• „KRYŽIŲ KALNO MĮSLĖS“ (Istorija, legendos, paslaptys). Šiaulių turizmo informacijos centras, 2012 m.
• „GELEŽINĖ KNYGA“ (knyga-almanachas, apie Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordiną), 202 psl., leidykla „Litera“, Vilnius. 2019 ir 2021 m.
• „Kryžių kalnas: paslaptys, legendos, padavimai“ (brošiūra lietuvių ir lenkų k.), 1991 ir 1993 m.
• „Šventasis kryžių miškas“ (autorinė brošiūra šešiomis kalbomis), 2016 m.
• LR didžiausia knyga „Aukuras Salduvei“ (dizaineris ir sudarytojas).
• LR sunkiausia knyga „Geležinė Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordino knyga“

• „AUKURAS SALDUVEI“, almanachas. Šiaulių universiteto leidykla, 2009 m. (leidinio dizaineris ir sudarytojas);
• „ŠIAULIŲ ŠV. JURGIO BAŽNYČIA, 1908–2008“, almanachas. Leidykla „Litera“, 2008 m. (vyriausiasis dizaineris, redaktorius ir sudarytojas.);
• „Šventovė bizantišku veidu“ (brošiūra apie Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčią). Leidykla „Litera“, 2008 m. (vyriausiasis dizaineris, redaktorius ir sudarytojas.);

Išleido 27 dalių straipsnyną „Apie Lietuvos heraldiką“ (1989–1990 m.). Išspausdino apie 675 autorinių straipsnių mokslinėje, respublikinėje ir regioninėje spaudoje. Periodikoje cituotas ar paminėtas ~1550 įvairaus pobūdžio publikacijose, straipsniuose. Visuomenei gerai žinomas ir kaip menotyros bei kraštotyros televizijos laidų lektorius („Lietuvos bažnyčios“, „Įdomioji Šiaulių istorija“ ir kt.).

1956–2022 m. laikotarpiu Vilius Puronas buvo apdovanotas 202 garbės bei padėkos raštais, tame skaičiuje – net keliolika medalio formos nominacijų.

• 1976 m. – TSRS LŪPP bronzos MEDALIS už pirmosios pėsčiųjų gatvės sukūrimą.
• 1982 m. – LTSR DIPLOMAS už savitą Šiaulių miesto estetinio veido formavimą.
• 2003 m. – „MIKELIO PRIZO LAUREATAS“. Šiaulių kraštotyros draugija.
• 2012 m. – Šiaulių miesto KULTŪROS IR MENO PREMIJA už kultūrinę ir meninę veiklą.
• 2013 m. –„SAULĖS MIESTO SPINDULIO“ vardas. Šiaulių miesto nominacija.
• 2014 m. – Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordino INSIGNIJOS, RITERIO TITULAS ir HERBAS.
• 2017 m. – „GARBĖS ŽENKLAS“ už indėlį į LDK istorinį paveldą. LDK Atminties rūmai.
• 2017 m. – „DARBO ŽVAIGŽDĖS MEDALIS“. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai.
• 2017 m. – „TADO KOCSIUŠKOS KRYŽIUS“ už patriotinę ir pilietinę veiklą.
• 2018 m. – „Lietuvos Respublikos SEIMO MEDALIS“ už nuopelnus Lietuvos kultūrai.
• 2019 m. – „BALTIJOS KELIUI – 30“. Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos medalis.
• 2020 m. – „ŠIAURĖS LIETUVOS ŽVAIGŽDĖ“. Šiaulių nevyriausybinių org. medalis.
• 2021 m. – „UŽ PASIŽYMĖJIMĄ“. Lietuvos kariuomenės pajėgų medalis.
• 2022 m. – „LIETUVOS DIDŽIOJO KUNIGAIKŠČIO GEDIMINO ORDINO MEDALIS”.
• 2022 m. – Šiaulių miesto garbės pilietis^[27]