Palmanova

Palmanova it. Palmanova
Palmanova iš viršaus
Palmanova 45°54′0″ š. pl. 13°19′0″ r. ilg. / 45.90000°š. pl. 13.31667°r. ilg. / 45.90000; 13.31667 (Palmanova)
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Italija
Regionas	Friulis-Venecija Džulija
Provincija	Udinės provincija
Meras	Francesco Martines
Gyventojų (2015)	5 444
Plotas	13,32 km²
Tankumas (2015)	409 žm./km²
Altitudė	27 m
Tinklalapis	palmanova.it/
UNESCO	(angl.) (pranc.): 1533

Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Pesčiera del Garda ir Palmanova)
Pasaulio paveldo sąrašas
Vieta	Italija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	iii, iv
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 1533
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas	2017  (41 sesija)
Vikiteka:	Palmanova
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Palmanova – miestas šiaurės rytų Italijoje, Friulio-Venecijos Džulijos regione, 20 km nuo Udinės. Miestas yra puikus vėlyvojo Renesanso bastioninės pilies pavyzdys. 1593 m. šią gynybinę tvirtovę pastatė Venecijos Respublikos valdovai.

2017 m. ši tvirtovė kartu su dar kitais 5 gynybiniais objektais Italijoje, Kroatijoje ir Juodkalnijoje buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip Venecijos gynybiniai statiniai.^[1]

1593 m. spalio 7 d. Venecijos Respublikos vadovai įkūrė Palmanovos miestą. Miesto įkūrimo data buvo parinkta paminint krikščionių pergalę 1571 m. Lepanto mūšyje prieš Osmanų imperiją. Taip pat tą dieną minima Šv. Justinos diena, tad ši šventoji paskirta miesto globėja. Miestas tapo devyniakampe tvirtove, kurią projektavo Vincenzo Scamozzi. Centrinio apskritimo, kurio skersmuo siekia 7 km, statybos truko 30 metų.

Antroji statybų dalis truko nuo 1658 iki 1690 m., o viršutinė dalis pastatyta tarp 1806 ir 1813 m. Napoleono karų metu. Galutinę tvirtovę sudarė 9 ravelinai, 9 bastionai, 9 liunetės ir 18 kavalerijų.

1815 m. miestas priklausė Austrijos imperijai, o 1866 m. kartu su Venetu ir Friuliu buvo prijungtas prie Italijos. Iki 1918 m. miestas buvo labiausiai į šiaurės rytus nutolęs Italijos miestas, o I pasaulinio karo metu čia buvo karinė zona ir veikė karališkosios kariuomenės ligoninė. 1960 m. Palmanovai buvo suteiktas nacionalinio paminklo statusas.

Miesto katedra yra priešais rotušę. Katedros statybos pradėtos 1604 m. ir baigtos 1636 m. Šio pastato architektai nėra pažymėti, tačiau manoma, jog tai gali būti Baldassare Longhena ir Vincenzo Scamozzi. Katedra nebuvo įšventinta iki pat 1777 m., kai miestas perėjo į Udinės vyskupiją.

Katedros bokštas, įšventintas 1776 m., specialiai buvo pastatytas nedidelis, kad priešai nematytų jo būdami už miesto ribų.

Katedra pastatyta iš Istrijos akmens ir buvo restauruota 2000 m.

Trys pagrindiniai miesto vartai: Porta Udine, Porta Cividale and Porta Aquileia.

Pagrindinė miesto aikštė – Piazza Grande.

• Miesto svetainė

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Italijoje Pjemontas ir Ligūrija Porto Venerė, Činkve Terė ir salos (Palmarija, Tinas ir Tinetas) (1997) · Karališkosios Savojos dinastijos rezidencijos (1997) · Pjemonto ir Lombardijos Sakri Monti (2003) · Genuja: Le Strade Nuove ir Roli rūmų sistema (2006) · Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis: Langė-Roeroas ir Montferatas (2014) Lombardija Valkamonikos uolų piešiniai (1979) · Santa Marija dele Gracijės bažnyčia ir dominikonų konventas su Da Vinčio „Paskutine Vakariene“ (1980) · Krespi d'Ada (1995) · San Džordžijo kalnas (2003, kartu su Šveicarija) · Retijos geležinkelis Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose (2008, kartu su Šveicarija) · Mantuja ir Sabjoneta (2008) · Langobardų vietovės Italijoje 568–774 m. Jų galios vietovės (2011) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Bergamas) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) Šiaurės Rytų Italija Venecija ir jos lagūna (1987) · Vičencos miestas ir Paladijo Veneto vilos (1994) · Padujos botanikos sodas (1997) · Akvilėjos archeologinė vietovė ir bazilika (1998) · Veronos miestas (2000) · Dolomitinės Alpės (2009) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Pesčiera del Garda ir Palmanova) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) · Proseko kalvos: Koneljanas ir Valdobjadenė (2019) · Padujos XIV a. freskos (2021) · Šiaurės Apeninų karstai ir urvai (2023) Emilija-Romanija ir Toskana Florencijos istorinis centras (1982) · Piazza del Duomo Pizoje (1987) · San Džiminjano istorinis centras (1990) · Renesanso miestas Ferara ir Po delta (1995) · Sienos istorinis centras (1995) · Ravenos ankstyvosios krikščionybės paminklai (1996) · Pjencos miesto istorinis centras (1996) · Katedra, varpinė ir didžioji aikštė Modenoje (1997) · Val d'Orča (2004) · Toskanos Medičių vilos ir sodai (2013) · Didieji Europos SPA miestai (Montecatini Terme) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) · Bolonijos portikai) (2021) Lacijus, Umbrija ir Markė Romos istorinis centras, Šventojo Sosto valdos ir San Paolo Fuori le Mura (1980, kartu su Vatikanas) · Pobleto vienuolynas (1991) · Urbino istorinis centras (1998) · Adriano vila Tivolyje (1999) · Asyžius, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika ir kitos pranciškonų vietovės (2000) · Vila d'Estė Tivolyje (2001) · Červeterės ir Tarkvinijos etruskų nekropoliai (2004) Pietų Italija Materos urvai ir urvų bažnyčios (1993) · Neapolio istorinis centras (1995) · Kastel del Montė (1996) · Alberobelo truliai (1996) · XVIII a. Kazertos karališkieji rūmai su parku, Vanvitelio akvedukas ir San Leučijo kompleksas (1997) · Pompėjos, Herkulaniumo ir Tore Anunciatos archeologinės sritys (1997) · Amalfio krantas (1997) · Čilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas su Pesto ir Velijos archeologinėmis vietomis bei Čertosa di Padula (1998) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių) · Via Appia. Regina Viarum (2024) Sicilija ir Sardinija Su Nuraksi di Baruminis (1997) · Agridžento archeologinė vietovė (1997) · Kazalės romėnų vila (1997) · Lipario salos (2000) · Val di Noto vėlyvojo baroko miestai (2002) · Sirakūzai ir uolingasis Pantalikos nekropolis (2005) · Etna (2013) · Arabų-normandų Palermas ir Čefalu bei Monrealės katedros (2015) Nematerialaus paveldo objektai