Nikolajus Gogolis

Nikolajus Gogolis (rus. Николай Васильевич Гоголь; (1809-1852) – rusų rašytojas.

1. Apie ateitį reikia galvoti, bet nereikia dėl jos kankintis.
2. Mūsų nelaimė ta, kad užuot matę dabartį, mes žiūrime į ateitį.
3. Tik kvailys, galvodamas apie ateitį, užmiršta dabartį.

1. Kiekvienas žmogus meilę supranta savaip, bet iš tikro nė vienas jos nesuvokiam.
2. Meilė atsiranda tuomet, kai ne tik įstengi pakelti kančią, bet ir jos nevengi.
3. Norėdamas mokyti kitus, turi prabilti meilės balsu.

1. Jei nebūtų mirties, gyvenimas mums neatrodytų toks gražus.
2. Literatūroje nėra mirties.
3. Žmogus, kol nepripras prie mirties, kol mąstys apie ją taip, tartum ji turėtų ateiti rytoj, negyvens taip, kaip dera, t.y. neatidėdamas nieko kitai dienai.

1. Daugelis mūsų nelaimių atsiranda dėl to, kad netinkamai suvokiam šį pasaulį.
2. Didelė nelaimė yra tarsi siaubingas prabudimas: krinta ant žmogaus, kad nuo kojų iki galvos jį pakeistų.
3. Laimingas tas, kuris susitaiko su nelaimėmis, siunčiamomis jam likimo.
4. Nelaimėje slypi mūsų laimė.
5. Nelaimės mums siunčiamos, kad atidžiau pažvelgtume į savo gyvenimą.
6. Nesėkmės ir nelaimės – tai tarsi mūsų mokytojos, siunčiamos, kad išvestų mus į tikrąjį kelią.

1. Brangi dovana yra gebėjimas suvokti žmogaus sielą.
2. Siaubinga yra sielos tamsa, deja, pamatome tai tik tuomet, kai mirtis pažvelgia į akis.
3. Žmogaus sieloje yra tiek grožio, kad gali nesivaržydamas jį skleisti.

1. Jau savo paties paklydimų ir nuodėmių žinojimas iškelia žmogų.
2. Jei Dievas retkarčiais neįsikištų, žmonės žūtų nuo savo kvailumo.
3. Jei žmonės būtų išmintingesni, visai nebūtų egoistų.
4. Kuo daugiau žmogus turi blogio, tuo labiau turime jį mylėti.
5. Negalima sakyti žmogui: „Negerai elgiesi”, kartu nenurodant jam tinkamo kelio.
6. Pernelyg griežti esame žmonėms, kurie mums nepatinka.
7. Prie Dievo einama nuolat bendraujant su žmonėmis.
8. Šiuolaikinis žmogus viską iškęs. Iškęs, jei vadinsime jį sukčiumi ar palaidūnu. Tik nepakęs, jei pavadinsime jį kvailiu. Iš visko leis tyčiotis, tik ne iš savo proto.
9. Vargas tam, kuris savimi patenkintas; toks žmogus niekad neįgis proto.
10. Žmogus kenčia sunkiausias kančias, kai negali būti suprastas savo artimųjų.

1. Abejingi žmonės į visą pasaulį ir į viską, kas vyksta aplink, žiūri krapštinėdami nosį pirštu.
2. Baisi bedugnė skiria sumanymą nuo įgyvendinimo.
3. Bloga būtų be senų žmonių žemėje.
4. Būti pasaulyje ir savo buvimo niekuo nepaženklinti – man atrodo baisu.
5. Dažnai tas, kuris nori padaryti gera, daro bloga; patys nežinome, ką sėjame.
6. Eidamas į svečius, nesinešk nuobodulio.
7. Gero gydytojo rankose ir vanduo tampa vaistais.
8. Gėrį ir blogį reikia prisiminti amžinai. Gėrį – todėl, kad prisiminimas, jog mes jį kadaise iš kažko patyrėm, padaro mus kilnesnius. Blogį – todėl, kad nuo tos akimirkos, kai jį iš kažko patyrėm, privalome jausti pareigą seikėti už jį gėriu.
9. Kaip nuostabu ir patrauklu, ir nerealu, ir stebuklinga yra tai, kas slypi žodyje „kelionė”.
10. Kartais tiems, kurie jaudinasi dėl mūsų, daug daugiau reikia mūsų užuojautos negu jų mums.
11. Kiek dera turėti vaizduotės, kad išauklėtum tokius žmones, kurių reikia dabarčiai.
12. Klausimo tonas lemia atsakymo toną.
13. Kristus neliepė mums būti draugais – liepė būti broliais.
14. Kuo didesnis tampa poetas, tuo mažesnė minia jį supa.
15. Kūrybai reikia kantrybės, be jos nieko nepasiekiama.
16. Laimingas tas, kuris nuolat pastebi savo klaidas ir nuolat stengiasi jų atrasti; toks žmogus pasieks tobulybę.
17. Mokydamas kitus, kartu mokaisi.
18. Moteris gali būti blogesnė už angelą, o vyras turi būti tik truputį geresnis už velnią.
19. Mūsų geriausių troškimų neišsipildymo priežastis yra mūsų kvailumas.
20. Mūsų išvykimas žmonėms suteikia daugiau naudos negu atvykimas.
21. Nežinau didesnio pasiaukojimo negu paduoti ranką žmogui, kuris visiškai neteko vilties.
22. Nėra šventesnių ryšių už draugystę! Tėvas myli savo vaiką, motina myli savo vaiką, vaikas myli tėvą ir motiną. Bet tai ne tas, broleliai; ir žvėris myli savo vaiką. Susigiminiuoti dvasios giminyste, o ne kraujo, tegali vien žmogus.
23. Nėra tokio skausmo, kurio negalima būtų išverkti.
24. Niekad nesame tokie vargšai, kad negalėtume padėti savo artimam.
25. Nusijuokti geru, skaidriu juoku gali tik labai geras žmogus.
26. Pajuokos bijo net tas, kuris jau nieko pasauly nebijo.
27. Pamilkite tuos, kurių kitokie įsitikinimai, ir pamatysite, kaip išlošite.
28. Pinigai yra tarsi šešėlis, slenkantis paskui mus tada, kai mes nuo jo bėgame.
29. Priimkite nuolankiai kiekvieną kančią, tikėdami, kad ji yra reikalinga.
30. Rašytojas turi tik vieną mokytoją – tai jo skaitytojas.
31. Stebina tai, kad kol kiti nenurodys žmogui jo trūkumų, pats jų nepastebės.
32. Sunkiausia yra susitaikyti su savimi.
33. Šiame pasaulyje dručkiai geriau tvarkosi reikalus negu liesieji.
34. Tebūnie jie [t.y. ankstyvieji jo bandymai rašyti] pasmerkti nežiniai, kol iš manęs kils kas nors svarbaus, didžio, meniško.
35. Vargu ar yra didesnis pasitenkinimas už pasitenkinimą kuriant.
36. Žodis, kuris jau išsakytas, yra tas pats, kas veiksmas.
37. Žodį reikia vertinti. Tai didžiausia dovana, kokią mums davė Dievas.

Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –

Nikolajus Gogolis